R. Ežerskienė. Senstanti Baltijos šalių visuomenė: kas laukia mūsų ekonomikos?

Visuomenė sensta, o jaunų žmonių mažėja

Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje gali gyventi apie 2,2 mln. žmonių, o beveik kas trečias gyventojas bus vyresnis nei 65 metų. Tai reiškia, kad per artimiausius dešimtmečius šalies ekonomikai teks prisitaikyti prie visai kitokios visuomenės struktūros.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 metų Šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalga rodo, kad dabartinę demografinę situaciją lėmė ilgą laiką išliekantis mažas gimstamumas ir nemaža emigracija per pastaruosius kelis dešimtmečius, ypač iki 2018 metų, kai emigracijos mastai šalyje buvo vieni didžiausių. Vaikų dalis visuomenėje mažėja, o vyresnio amžiaus gyventojų – auga. Tokia situacija tampa nepalanki populiacijos plėtrai, todėl ilgainiui mažėja ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius.

Šią tendenciją išryškina ir gimstamumo statistika – šeimos Lietuvoje pirmojo vaiko susilaukia vis vyresnio amžiaus. 2014 m. vidutinis moters amžius, gimstant pirmam vaikui, buvo 26,9 metų, o 2024 m. jis jau siekė 28,7 metų. Tad dalis didžiausių gyvenimo sprendimų – nuo vaikų planavimo iki pirmo būsto įsigijimo – vis dažniau nukeliami į vėlesnį gyvenimo etapą.

Mažiau dirbančiųjų – didesni iššūkiai ekonomikai

Gyventojų senėjimas veikia ir darbo rinką, nuo kurios didele dalimi priklauso šalies augimo potencialas. „Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje maždaug kas penktas gyventojas yra 65 metų ar vyresnis. Tai reiškia, kad vis didesnė visuomenės dalis jau yra pasitraukusi iš darbo rinkos.

Šią tendenciją atspindi ir vadinamasis demografinis senatvės koeficientas, parodantis, kiek vyresnių nei 65 metų gyventojų tenka šimtui darbingo amžiaus žmonių. Lietuvoje šis rodiklis jau viršija 30 proc. ir toliau didėja. Kitaip tariant, ateityje vienam pensinio amžiaus gyventojui išlaikyti teks vis mažiau dirbančiųjų.

Tokia demografinė situacija ateityje kels vis daugiau iššūkių pensijų sistemai ir valstybės finansams. Senstančiose visuomenėse didėja išlaidos pensijoms ir sveikatos apsaugai, tad ekonomikos augimas vis labiau priklausys nuo darbo našumo, technologijų pažangos ir darbo rinkos lankstumo.

Senstanti visuomenė keičia vartojimo kultūrą

Demografiniai pokyčiai atsispindi ir žmonių finansiniuose sprendimuose. Minėtos Šeimos politikos apžvalgos duomenimis, Lietuvoje vis daugiau svarbių gyvenimo etapų nukeliama į vėlesnį amžių – vėliau kuriamos šeimos, vėliau gimsta pirmieji vaikai, o kartu dažnai atidedamas ir būsto įsigijimas. Ši tendencija ryški tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose, o ją lemia augančios gyvenimo išlaidos, būsto įperkamumo iššūkiai ir siekis pirmiausia įsitvirtinti darbo rinkoje bei užsitikrinti finansinį stabilumą.

Šios tendencijos pamažu keičia ir finansų rinką. Būsto paskolos vis dažniau planuojamos vėlesniame gyvenimo etape, o ilgėjanti gyvenimo trukmė skatina finansinius sprendimus priimti ilgesniam laikotarpiui. Dėl to vis svarbesnį vaidmenį įgauna pensijų fondai, o vyresnio amžiaus gyventojai dažniau renkasi mažesnės rizikos finansinius instrumentus – valstybės obligacijas ar banko indėlius. Galiausiai tai veikia ir valstybės, ir asmenines vartojimo tendencijas, nes daugiau lėšų skiriama sveikatos priežiūrai ir paslaugoms.

Tokie pokyčiai jau vyksta Japonijoje, kuri yra viena sparčiausiai senstančių visuomenių pasaulyje. Beveik 30 proc. šalies gyventojų yra vyresni nei 65 metų, tad per pastaruosius dešimtmečius Japonijos darbo jėga drastiškai sumažėjo. Tai prisidėjo prie lėtėjančios ekonomikos, tačiau kartu paskatino ir vadinamosios „sidabrinės ekonomikos“ – vyresnio amžiaus gyventojams skirtų paslaugų ir technologijų – plėtrą.

Ką tai reiškia Baltijos šalių ekonomikai?

Baltijos šalys šiandien artėja prie demografinės kryžkelės. Senstanti visuomenė yra natūrali ilgėjančios gyvenimo trukmės pasekmė, tačiau kartu tai reiškia ir pokyčius ekonomikoje – mažėjančią darbo jėgą, didesnį spaudimą pensijų bei sveikatos apsaugos sistemoms ir besikeičiančią vartojimo kultūrą.

Todėl ateityje ekonomikos augimas vis labiau priklausys nuo darbo našumo, technologijų plėtros ir efektyvesnio žmogiškųjų išteklių panaudojimo. Vis svarbesnis taps vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas darbo rinkoje, lankstesnės darbo formos ir finansinių paslaugų pritaikymas ilgesniam gyvenimo ciklui.

Demografija ekonomikos nekeičia staiga, tačiau jos poveikis yra ilgalaikis ir neišvengiamas. Todėl šiandien svarbiausia ne tik stebėti šias tendencijas, bet ir aktyviai ruoštis – nuo darbo rinkos politikos ir švietimo iki finansų sistemos sprendimų, kurie leistų ekonomikai sėkmingai prisitaikyti prie senstančios visuomenės.

„Publicum“ informacija