R. Ežerskienė. Žmonių finansinis saugumas yra ir valstybės atsparumo klausimas

Daugiau taupo, bet ir daugiau skolinasi

Finansinis saugumas šiandien yra ne tik asmeninės gerovės, bet ir ekonomikos stabilumo veiksnys. Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2025 m. gruodį namų ūkių indėliai per mėnesį padidėjo 1,4 mlrd. eurų, o paskolų portfelis gyventojams išaugo beveik 170 mln. eurų. LB taip pat pažymi, kad kreditavimas 2025 m. pabaigoje Lietuvoje buvo vienas sparčiausių euro zonoje. Tai išryškina dvi tendencijas – gyventojai kaupia daugiau, tačiau kartu išlieka aktyvūs ir skolinimosi rinkoje.

Tokioje situacijoje reikšmingas tampa ne pats skolinimasis, o atsakingas finansų valdymas. Jei įsipareigojimai prisiimami turint finansinį rezervą ir aiškų planą, ekonominiai svyravimai kelia mažiau iššūkių. Tačiau jei namų ūkiai gyvena be finansinės pagalvės, net nedidelis palūkanų ar pajamų pokytis gali greitai virsti mokumo problema, o tai krizės metu padidintų spaudimą ir bankų sistemai, ir valstybės finansams.

Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. trečiąjį ketvirtį euro zonos namų ūkių taupymo norma siekė 15,1 proc. Nors ji šiek tiek sumažėjo, išliko aukštesnė nei iki pandemijos. Tai rodo, kad žmonės vis dar reaguoja į neapibrėžtumą didindami santaupas.

Visgi, visuomenė, ilgai gyvendama neapibrėžtumo sąlygomis, dažnai pasidalina į dvi stovyklas – vieni tampa itin atsargūs – mažina vartojimą, atidėlioja investicijas, pavyzdžiui, į būstą, o kiti, priešingai – pasirenka savęs nevaržyti, nes ateitis atrodo per daug miglota. Abu tokie kraštutinumai gali silpninti ilgalaikį atsparumą.

Baltijos šalių atsparumui – tas pats iššūkis

Vertinant Baltijos šalis, skirtumai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos daugiausia susiję su ekonomikos struktūra. Remiantis Estijos centriniu banku, 2025 m. paskolų augimas šalyje buvo spartus, o indėlių augimas santykinai lėtesnis. Tuo metu Latvijos banko 2025 m. gruodį išleistoje makroekonominių projekcijų ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad paskolų portfelis auga sparčiau nei ekonomika. Tokios tendencijos rodo, kad visose trijose šalyse pagrindinis iššūkis išlieka panašus – suderinti skolinimosi augimą su tvariu namų ūkių atsparumu.

Lietuvai šie ir ateinantys metai bus reikšmingi ir dėl antros pensijų pakopos pokyčių. Kadangi gyventojai galės iš jos pasitraukti, daliai jų atsiras galimybė pasinaudoti sukauptomis lėšomis. Šis momentas gali tapti visuomenės brandos išbandymu. Jei lėšos bus nukreiptos trumpalaikiam vartojimui, ilgalaikis finansinis saugumas gali susilpnėti. Tuo metu, jei jos bus panaudotos finansiniam rezervui kaupti ar įsipareigojimams sumažinti, tai turėtų sustiprinti tiek namų ūkių, tiek valstybės atsparumą.

Atsparumą lems visuomenės planavimas

Todėl finansinis raštingumas šiame kontekste reiškia brandą priimti apgalvotus sprendimus net ir tada, kai aplinkoje daug neapibrėžtumo. 2026-aisiais itin svarbu bus tai, ar gyventojai turės aiškų planą, leidžiantį išlaikyti racionalumą ir išvengti impulsyvių sprendimų.

Tai reiškia ne tik suprasti, kas vyksta su palūkanomis ar kainomis, bet ir gebėti įvertinti galimas rizikas bei pagalvoti keliais žingsniais į priekį. Svarbu paprastai ir sąžiningai sau atsakyti – kas būtų, jei sumažėtų pajamos ar padidėtų įmokos, ir ar tam esu pasiruošęs. Toks požiūris į finansus padėtų gyventojams išlikti stabilesniems net ir sudėtingu laikotarpiu.

Nors gali atrodyti, kad tai tik smulki ir didelės įtakos nedaranti detalė, iš tiesų valstybės atsparumą reikšmingai veikia namų ūkių finansinė situacija ir elgesys. Kuo daugiau šeimų bus sukaupusios finansinį rezervą, atsakingai valdys savo įsipareigojimus ir nuosekliai planuos ilgalaikę ateitį, tuo mažesnė tikimybė, kad ekonominiai sukrėtimai kels didelių iššūkių tiek visuomenei, tiek valstybei.

„Publicum“ informacija