Regionų ministerija: reali pagalba ar tik biurokratija?

„Ūkininko patarėjas“ domėjosi, ar planuojama sukurti RM atneš naudos kaimui ir žemdirbiams, ar tik padidins biurokratinį valstybės aparatą?

Lietuvos regionų partijos (LRP) pirmininko pavaduotoja, Šilutės r. savivaldybės tarybos narė Lijana LEKAVIČIENĖ:

„Vienas iš pagrindinių LRP tikslų – stiprinti vietos savivaldą ir plėtoti regioninę politiką. Tai yra valstybės regionų – tiek didžiųjų miestų, tiek mažųjų miestelių – harmoningas ir tvarus augimas, žmonių gyvenimo kokybės tiek sostinėje, tiek regionuose tolygumas. Visi Lietuvos regionai yra vienodai svarbūs, nes tai – ne tik teritorija, bet ir žmonės. Regioninę politiką reikia vykdyti pasitelkiant ekonominius ir finansinius svertus, nuosekliai naikinant didžiulius užimtumo ir gyvenimo lygio skirtumus Lietuvoje.

Būtent šiais principais ir turėtų vadovautis mūsų partijos vardu pavadinta naujoji ministerija. Nors iš tikrųjų pastaruoju metu deklaruojama, kad naujas darinys – RM – sieks koordinuoti kaimo plėtrą, skatinti investicijas į infrastruktūrą, kyla pagrįstas klausimas – ar tai bus išties reali pagalba ir ūkininkams, ar tik dar vienas biurokratinis filtras? Dabar funkcijos, susijusios su melioracija, žemės naudojimu, kelių priežiūra, parama ūkininkams, jau priklauso Žemės ūkio (ŽŪM), Aplinkos (AM), Susisiekimo ministerijoms. Mano aplinkoje – daug ūkininkaujančiųjų. Ir mano vyras Ričardas taip pat. Ir matome, kad realybėje ūkininkai susiduria su biurokratija, o ne su pagalba. Taigi, sprendimai vilkinami, atsakomybė stumdoma tarp biurokratų, o ūkininkai lieka įkalinti tarp institucinių barjerų. Ir visai nesvarbu, ar kalbame apie kelių nepravažumą po lietaus, stringančius melioracijos projektus, ar ilgas eiles dėl paramos – matome, kad ministerijos niekaip nesugeba veikti išvien.

Kyla ir pagrįsti klausimai – ar nenutiks taip, kad naujas darinys ne pagelbės, o atvirkščiai – sukels painiavą, kai bus nebeaišku, kas už ką atsako. Dabar visiškai nėra aiškumo, kaip ši RM atstovaus būtent ūkininkų interesams. Regioninė politika dažnai kalba „bendromis frazėmis“ – apie plėtrą, investicijas, žmonių gerovę. Tačiau ūkininkams reikia labai konkrečių dalykų: tvarkingų vietinių kelių, atnaujintos melio-
racijos sistemos, efektyvių paramos priemonių smulkiesiems ūkiams, aiškios ir pastovios žemės ūkio politikos ir t. t.

Bijau, kad gali nutikti ir taip, jog žemės ūkis taps tik viena iš daugelio „temų“ naujoje ministerijoje ir ūkininkų problemos paskęs bendrame regioninės plėtros kontekste. Iš tikrųjų reformos turėtų vykti stiprinant ŽŪM, glaudinant jos ryšius su savivalda, supaprastinant paramos schemas ir paspartinant projektų įgyvendinimą regionuose.

Esu įsitikinusi, kad vietoj naujų institucijų reikia daugiau konkrečios pagalbos žemdirbiams, kurie nusipelnė ne vizijų ir pažadų, o realių sprendimų. O dar viena ministerija – tai ir papildomas administracinis aparatas. Juk bus reikalingi nauji viceministrai, departamentai, etatai, o tai prieštarauja pažadams mažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir supaprastinti valdymą. Gal vietoj naujos ministerijos geriau tobulinti esamą valdymo sistemą, mažinti funkcijų dubliavimą, stiprinti savivaldybių galias ir užtikrinti, kad kiekvienas regioninis sprendimas būtų pagrįstas žmonių, o ne institucinių ambicijų poreikiais.

Manau, nors idėja skamba gana patraukliai – neva tai sustiprins regioninę politiką, tačiau  akivaizdu, kad realybėje siūlomas modelis kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Kol kas daugiau girdime apie dar vieną instituciją, o ne apie konkrečius sprendimus, kurie palengvintų, pvz., ūkininkų, kasdienybę. Todėl labai svarbu nepasiduoti vien deklaratyviems pažadams, blaiviai įvertinti siūlomo modelio realią naudą regionams, žemės ūkiui.“

Premjero patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus JUKNA:

„Manau, kad naujoji ministerija nepadidins biurokratinio valstybės aparato, kadangi tam tikros funkcijos iš kitų ministerijų bus perduotos naujai įkurtai. Svarbu, kuriant naująją ministeriją, numatyti, kad funkcijos ministerijose nesidubliuotų ir neišvešėtų biurokratija, kad tik geresnes paslaugas pajaustų regionų gyventojai. Atitinkamai perdavus tam tikras funkcijas iš kitų ministerijų, tikrai turi ne didėti biurokratinė našta, o turi būti racionaliau panaudojamos lėšos, greičiau priimami sprendimai. Tai toks ir yra tikslas. Mano nuomone, svarbiausia – kuriant naują struktūrą, neprikurti ir naujų biurokratinių kliūčių.“

Akmenės r. savivaldybės meras Vitalijus MITROFANOVAS:

„Bet kokią veiklą ir bet kokias reformas sprendžia ne struktūros, o žmonės. Bet kurio žmogaus gyvenimas prasideda nuo savivaldos, visi gyvename savivaldybėse – mums reikia tinkamų gatvių ir šaligatvių, reikia atliekas tvarkyti, teikti ir gauti pirminę pagalbą. Visa tai priklauso nuo savivaldybių. Bet kiek šiandien centrinėse struktūrose kažkam įdomi savivalda? Vidaus reikalų ministerijoje, turinčioje plačiausias kompetencijos ribas, nes jos akiratyje – ir prioritetinė pasienio apsauga, ir policija, ir priešgaisrinė tarnyba, yra kažkoks mini Savivaldybių departamentas, kuriame dirba tik penki žmonės. Turėtų mums, savivaldai, kažkas atstovauti, kažkas mus ginti, bet taip nėra. „Daužomės“ į Energetikos ministeriją dėl galios mokesčio dalies priskyrimo savivaldai, bet nėra su kuo ten kalbėtis, nėra strategiškai galvojančių, kaip ir kokiu būdu stiprinti tuos regionus.

Mano požiūris – žvelgiu į RM kaip į savotišką arbitrą tarp regionų ir visų likusių centrinių valstybinių institucijų. Kaip ir prognozavau, išgirdęs tą idėją, vieną iš Prezidento rinkimų kampanijos pažadų, viskas priklausys nuo to, kokios funkcijos atiteks šiai ministerijai. Aišku, nė viena ministerija nenori savo funkcijų atiduoti, ir jeigu jai atiteks vien šiukšlės, tai bus liūdna. Dabar toks vaizdas ir susidaro. Dar eina kalba apie pavėžėjimą, dar kažkokias neypatingas funkcijas, o tai truputėlį glumina. Viena iš svarbiausių RM funkcijų galėtų būti užimtumo veikla. Nuo ko priklauso regiono vystymasis? Nuo sukurtų darbo vietų. Svarbu tai, kur nueis investicijos, kokiu būdu jos bus skirstomos. Deja, mes matome, kad tie procesai vyksta gana sudėtingai. Buvo ŽŪM pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba, atidavė ją AM... Tai gerai ar blogai? Per keletą metų įvykusios tokios reformos – visiškas jovalas dokumentuose ir sistemose. Taip nėra gerai.

Mažinant biurokratinį aparatą, matosi priešingas rezultatas, jis gana ryškiai didėja. Galiu įvardyti tokių reformų pavyzdžių. Štai apskričių naikinimo reforma, kuri lyg buvo siejama su biurokratijos ir valstybės aparato mažinimu, pagimdė gerokai daugiau biurokratinių institucijų ir etatų. Apskrities administracijoje buvo du ar trys darbuotojai žemės klausimais, po reformos atsirado aštuoni ar devyni. Niekas niekada neatliko tokios reformos vertinimo. Kai vienas ar kitas sprendimas priimamas, po kokių trejų metų reikėtų atlikti monitoringą ir pasižiūrėti, kas veikia, kas neveikia, padaryti kaštų naudos analizę.

Žemės klausimus reikia atiduoti savivaldai, nes yra kelios prigimtinės teisės pagal Europos vietos savivaldos chartiją. Nekilnojamojo turto mokestis, žemės ir žemės nuomos mokesčiai europiniu terminu vadinami savivaldybių mokesčiais. Deja, tų centrinių struktūrų pas mus tik daugėja ir jų skaičius auga, atitinkamai – ir kontroliuojančiųjų institucijų. Šiandien pas mus nebėra tikros savivaldos, tai rodo visi tyrimai ir ekspertų išvados, tarp jų – ir paskutinė Lietuvos banko išvada. Savivaldybės 80 proc. biudžeto gauna dotacijų forma, Lietuvoje turime labiausiai ES centralizuotą savivaldos struktūrą, kur faktiškai savivaldybės atlieka anų laikų vykdomųjų komitetų darbą, kartu su pirmininkais (merais), kurie išrenkami tiesioginių rinkimų būdu.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

Parengė Stasys BIELSKIS, ŪP korespondentas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 15 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.