Renatūralizuoti upelius reikėtų labai atsargiai ir atsakingai

Pakruojo rajono gyventojai, turintys žemės sklypų prie Ramytės, Plonės, Beržtalio, Virčiuvio, Palos, Ežerėlės ir Maučiuvio upelių, jau sulaukė svečių. Juos lanko projekto „Sidabros ir kitų upių ruožų renatūralizavimas“ UAB „Inžinerinis projektavimas“ projektuotojai. Apsilankydami siekia gauti sutikimą, kad galėtų per prie upelio turimą sklypą pasiekti jo krantą. Savininkų prašoma pasirašyti sutartis, kuriose teigiama, kad, baigus darbus, laikinieji privažiavimai bus sutvarkyti išlyginant visus galimai atsiradusius dirvos paviršiaus pažeidimus.

Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šalyje prasidėjusi melioracija buvo skirta tam, kad nusausintų užpelkėjusias žemes ir šios duotų didesnį derlių. Dabar rengiamasi atkurti upelių biologinę įvairovę, jų ekosistemą. Apie šią naujovę ir jos pasekmes žemės ūkiui komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Vidmantas KANOPA:

„Gerai suprantu pakruojiečių susirūpinimą dėl numatytos upelių renatūralizacijos. Juk šis regionas pasižymi gana derlingomis žemėmis, čia intensyviai plėtojama žemės ūkio gamyba. Tokie aplinkosaugininkų sumanymai gali sutrikdyti drenažo sistemų veiklą ir pridaryti nuostolių žemių savininkams. Įdomu, ar numatytas adekvatus nuostolių kompensavimas. Vargu. Beje, KRK gauna panašių laiškų ir iš kitų Lietuvos rajonų. Ypač daug gauname nusiskundimų dėl prastėjančios melioracijos įrenginių būklės ir būtinumo kuo greičiau spręsti melioracijos tinkamo finansavimo klausimus.

Suprasdamas melioracijos svarbą mūsų žemės ūkio konkurencingumui išlaikyti ir atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nusausinta ir sukultūrinta net 2,6 mln. hektarų užmirkusių žemės ūkio paskirties žemių, KRK birželio 9 d. numato melioracijos aktualijas apsvarstyti posėdyje. Planuojame kompleksiškai pažiūrėti į minimą ir kitas problemas, nepamiršdami ir irigacijos bei kalkinimo klausimų. Į posėdį kviečiame ne tik Žemės ūkio ministerijos, bet ir Aplinkos, Susisiekimo, Finansų ministerijų, taip pat Savivaldybių asociacijos ir žemdirbių savivaldos atstovus.

Tokius renatūralizacijos projektus turėtume įgyvendinti labai atsargiai, tik pasvėrę visus už ir prieš. Galbūt nuošalesnėse vietovėse, kur nevykdoma žemės ūkio veikla, ir būtų galima juos įgyvendinti, tik jokiu būdu negalima mažinti žemės ūkio gamybos. Žemės ūkis ir taip jau pastaruoju metu patiria didžiulį spaudimą dėl aplinkosauginių, statybos ir kitų reikalavimų. Tai viena iš rimtų priežasčių, kodėl žemės ūkio gamyba, ypač gyvulininkystės srities, mūsų šalyje vis traukiasi, o nemaža dalis kaimo gyventojų netenka pajamų šaltinio.

Tikiuosi, jog KRK dėmesingai išnagrinės šiuos klausimus ir, nenuneigdamas būtinumo protingai saugoti gamtą, priims žemės ūkio subjektams palankius sprendimus.“

Parengė ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

2021-06-03

Vidmantas Kanopa, ekosistema