Restoranai: augantį bankrotų skaičių lemia PVM, skolos, MMA, žaliavų kainos

Pasak restoranus „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Manami“, „Guacamole“ ir kitus vienijančios grupės „Amber Group“ vadovo Gedimino Balnio, pagrindinė bankrotų priežastis yra panaikinta PVM lengvata, įvesta kovido pandemijos laikotarpiu ir atšaukta nuo šių metų sausio.

„Pagrindinės trys (bankrotų - BNS) priežastys: pirmoje vietoje yra PVM, antroje vietoje yra PVM, trečioje vietoje yra PVM“, – BNS sakė G. Balnis.

Anot jo, restoranus paveikė, nors ir skirtingai, ir vėsi šių metų vasara.

„Kažkas gali turėti minus 50 proc. apyvartą, o kažkas plius 50 proc. apyvartą. Tai priklauso nuo lokacijos. Tiems, kas turi daug ploto lauke ir mažai ploto viduje, buvo labai blogai“, – akcentavo G. Balnis.

Kaip pavyzdį jis minėjo Vokietiją, kur nuo 2024 metų sausio irgi panaikinta pandemijos metu įvesta PVM lengvata, todėl užsidarė 10 proc. šalies maitinimo įstaigų.

„Vokietijoje masiškai bankrutavo maži restoranai, kurie turi iki 10 darbuotojų ir yra su ilgalaikėmis tradicijomis. Didieji žaidėjai, kadangi turi finansininkus, profesionalus ir pasiskolinti gali, žymiai geriau atsilaikė. Jeigu imti tik mažus restoranus, jų užsidarymas (Vokietijoje – BNS) siekia 25-30 proc.”, – kalbėjo G. Balnis.

Lietuvoje nėra panašių skaičiavimų, tačiau, G. Balnio manymu, panaikinta PVM lengvata turėjo panašų efektą, kaip Vokietijoje.

Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad Vyriausybė neturi planų grąžinti PVM lengvatos restoranams.

Pasak vasarį bankrutavusio restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ buvusios direktorės Odetos Blažienės, augančios kitų prekių ir paslaugų kainos verčia vartotojus taupyti ir nesimaitinti restoranuose.

„Restoranai tebėra prabangos dalykas. Žmonės eina į restoranus, kai turi pinigų. Kuomet situacija keičiasi, kai po pandemijos auga palūkanų normos ir brango paskolos, tada tenka atsisakyti kažkokių kitokių dalykų, o tie kiti dalykai yra nebūtinieji, prabangos dalykai“, – LRT radijui šią savaitę kalbėjo Odeta Blažienė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, be PVM, mini dar tris pagrindines bankrotų priežastis: besikaupiančias skolas, per greit augantį minimalų atlyginimą ir produktų brangimą.

E. Šiškauskienės teigimu, restoranai negali kelti kainų tokiu mastu, kokiu kyla žaliavų kainos bei atlyginimai.

„Tokių procentų, kurie susidaro iš augančių atlyginimų, produktų pabrangėjimo ir PVM padidėjimo restoranai negali perkelti vartotojui, nes tada (patiekalai - BNS) būtų išvis nebeįperkami, todėl restoranai neturi pelnų. Restoranų pelnai yra nuo 0 iki 4 proc. Tie, kurie dar turi skolų nuo pandemijos, realiai ir bankrutuoja“, – BNS kalbėjo E. Šiškauskienė.

Ji pabrėžė, kad statistikoje neatsispindi be bankroto procedūros užsidarantys restoranai.

„Tai, kas yra skelbiama, yra konkretūs bankrotai. Bet nėra skaičių, kas užsidaro be bankroto, o užsidaro masiškai, ypač regionuose. Taip pat užsidaro po penkis ar šešis restoranus tinkluose, ko niekas nemato. Jie tai padaro, pavyzdžiui, pasibaigus nuomos sutarčiai. Mus pačius stebina, kad tame tarpe yra ir kavinių tinklų, pavyzdžiui, „Vero cafe“ arba „Hurricane coffee“. Atrodė, kad kavinės turėjo laikytis neblogai. Lygiai tą patį šneka naktiniai barai“, – aiškino asociacijos prezidentė.

Konkurencija su prekybos centrais

Kaip teigia verslo atstovai, maitinimo įstaigų apyvartą dar labiau sumažino didėjanti konkurencija su prekybos centrais.

„Maitinimo rinką perima „Rimi“, „Maximos“ ir „Aibės“ parduotuvės, kurios irgi gamina maistą. Jų augimas buvo 20 proc.”, – BNS teigė E. Šiškauskienė.

Pasak G. Balnio, restoranams yra sunku konkuruoti kainomis su prekybos centrais dėl didesnių darbo kaštų.

„Pas mus (maitinimo įstaigose – BNS) yra daugiau rankų darbo, todėl darbo užmokestis sudaro 35 proc. apyvartos, o parduotuvių gali sudaryti tik 7 proc.”, – BNS kalbėjo „Amber Group“ vadovas.

Žiemą prognozuoja daugiau bankrotų

G. Balnis atkreipė dėmesį, kad bankrotai vasaros sezono pabaigoje yra netipinis dalykas.

„Tas pikas turėjo būti spalį, lapkritį ir vėl turėtų būti antras pikas bankrotų sausį, vasarį, kai padidėja minimali alga ir apyvartos yra pačios prasčiausios“, – BNS teigė „Amber Group“ vadovas.

E. Šiškauskienės teigimu, situacija tik blogės, o bankrotus žiemą dar labiau gali paskatinti minimalios algos kėlimas nuo sausio.

„Vėl žadama kelti minimalų atlyginimą 12 proc. Tai visas paslaugų verslas sako, kad tai yra per greit ir per daug. Mes galime 8-9 proc. kelti. Suprantame, kad atlyginimai turi augti, bet ne tokiais tempais, kaip profsąjungos norėtų“, – BNS kalbėjo restoranų verslo atstovė.

G. Balnio teigimu, maisto įstaigos kelia kainas lėčiau nei kyla žaliavų kainos bei darbuotojų atlyginimai.

„Ypatingai šiais metais mes amortizuojame kainų kilimą. Kainas (klientams - BNS) mes keliame žymiai mažiau, negu kyla mums. Mūsų savikaina yra 10 proc. aukštesnė nei prieš metus“, – BNS teigė G. Balnis.

Vėsi vasara neigiamai paveikė kurortų restoranus

Bankrotų banga neaplenkė ir kurortų: iš rinkos pasitraukė bendrovės „Narushi Nida”, „Nidos pastogė” bei Birštono „Vikkus”, šią savaitę pranešė bendrovė „Creditreform Lietuva“.

Jos vadovo Sauliaus Žilinsko teigimu, prastus finansinius kurortų restoranų rezultatus lėmė vėsi vasara.

„Kadangi pajūrio kurortų verslai labai priklausomi nuo oro ir sezoniškumo, tikėtina, kad, pasibaigus sezonui problemos, su kuriomis jau vasarą susidūrė ne viena Palangos ir Neringos įmonė, dar gilės. Nes rezervo, kuris leistų išgyventi tarpusezonį, nepavyko sukaupti faktiškai niekam“, – pranešime teigė S. Žilinskas.

Jis pridūrė, kad Hidrometeorologijos tarnybos duomenys rodo, jog ši vasara buvo vėsiausia ir drėgniausia nuo 2017 metų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos BNS pateiktais duomenimis, sausį-rugsėjį bankrotą inicijavo 63 maitinimo įstaigos, o pernai tuo pat laiku – 37.

Autorius Lukas Oželis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.