„Rugsėjis NT sandorių rinkoje buvo pakankamai „derlingas“ – viršyta simbolinė 10 tūkst. įregistruotų sandorių riba. Nors šiek tiek atsilikta nuo liepą ir rugpjūtį fiksuotų rezultatų, tačiau aktyvumas vis dar išlieka pakankamai aukštas. Apskritai NT rinka praėjusius tris šių metų ketvirčius yra penktadaliu aktyvesnė nei praėjusiais metais“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 97,6 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 19,1 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 81,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per šių metų rugsėjį įregistruota beveik 11 tūkst. NT sandorių – 6,6 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (10,3 tūkst.), bet 5 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (11,6 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 27,4 tūkst. butų pardavimų – 26,5 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 21,6 tūkst. butų sandorių. Vien tik per rugsėjį įregistruota 3,1 tūkst. butų sandorių, arba 16,8 proc. daugiau nei 2024 metų rugsėjį, tačiau 2 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Vilniuje šiemet įregistruota 9,6 tūkst. butų pardavimų, arba 35,5 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, Kaune – 3,7 tūkst. (16,4 proc. daugiau), Klaipėdoje – 2,3 tūkst. (18,8 proc. daugiau).
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje įregistruota ir 9,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 19,3 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota beveik 8 tūkst. namų pardavimų. Vien tik rugsėjo mėnesį įregistruota 1,1 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių, arba 14,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį, tačiau 9,1 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 45,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15,1 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 39,4 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik rugsėjo mėnesį įregistruota 5 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 1,8 proc. mažiau nei pernai rugsėjį ir 7,3 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Registrų centras skaičiuoja, kad NT mokestį, tikėtina, mokės gerokai mažiau žmonių, nei galėtų atrodyti.
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigė, kad visoje Lietuvoje yra apie 3,3 tūkst. statinių, kurių vertė – daugiau nei 450 tūkst. eurų.
„Tame skaičiuje yra ir sutuoktinių, kurie valdo tą turtą, tai tas skaičius sumažėtų dar“, – LRT radijui teigė L. Kanišauskienė.
„Jei žiūrėtume per savivaldybes, 80 proc. tokio turto yra Vilniaus mieste, kitas turtas Palangos mieste, Neringoje, Klaipėdos mieste, Kaune, Vilniaus rajone ir pavieniai objektai kitose savivaldybėse“, – teigė ji.
Pagal naują tvarką, už pirmąjį būstą mokės tik brangesnio nei 450 tūkst. eurų vertės būsto savininkai, o bendrasavininkiai – brangesnio nei 900 tūkst. eurų.
Jeigu savivaldybė iki 2025 metų gruodžio nenustatys pagrindinio būsto mokesčio tarifo, 2026 metais galios 0,1 proc. tarifas daliai, viršijančiai 450 tūkst. eurų.
Antras ir paskesnis turtas bus apmokestinamas 0,2–1 proc. tarifais nuo 50 tūkst. eurų vertės: 50–200 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc., 0,6–1 mln. eurų – 0,8 proc., o brangesnis negu 1 mln. eurų – 1 proc. tarifu.
Registrų centro ir BNS informacija