Rusijos alkoholio pramonė traukiasi

Tendencijos

Per pirmuosius keturis 2025 m. mėnesius alkoholio gamyba Rusijoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sumažėjo 26 proc. „Kommersant“ , remdamasis „Rosalkogoltobakkontrol“ (RATC) duomenimis, praneša apie rodiklių smukimą nuo metų pradžios. O birželio mėnesio duomenimis bendras alkoholio gamybos nuosmukis siekia kiek daugiau nei 16 proc.

Alkoholinių gėrimų (neskaitant alaus, alaus gėrimų, sidro, kriaušių sidro ir midaus) gamyba sumažėjo iki 46,58 mln. dekalitrų. Labiausiai traukėsi mažai alkoholio turinčių gėrimų gamyba – iki 448,5 tūkst. dekalitrų (-94,5 proc.), taip pat vaisinių alkoholinių gėrimų – iki 498,8 tūkst. dekalitrų (-89,8 proc.).

Gėrimų, kurių stiprumas didesnis nei devyni procentai, gamyba nuo sausio iki balandžio mėnesio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sumenko 14,7 proc. iki 28,71 mln. dekalitrų. Degtinės gamyba sumažėjo iki 19,14 mln. dekalitrų, likerio – iki 5,1 mln. dekalitrų (-6 proc.), konjako – iki 2,02 mln. dekalitrų (-22,7 proc.), o kitų alkoholinių gėrimų – iki 2,44 mln. dekalitrų (-16,8 proc.).

Šios tendencijos tęsiasi jau antrus metus iš eilės. Kaip rašo portalas tadviser.ru, didžiausias minusas pernai, palyginti su 2023 m., užfiksuotas vynų segmente – 64,8 proc., mažai alkoholio turinčių produktų – 56,1 proc. ir vaisinių alkoholinių gėrimų – 50,4 proc.

Karo poveikis

Tokio gamybos susitraukimo priežastys įvairios ir pirmiausia siejamos su Rusijos invazija į Ukrainą. Jeigu 2021 m. degtinės eksportas iš Rusijos atnešė 168,3 mln. JAV dolerių pelno, tai vėliau buvo uždraustas Rusijos eksportas į ES ir JAV.

Tačiau tai kai kuriems pareigūnams nesukėlė didelių rūpesčių. 2023 m. ataskaitoje cituojami Rusijos gėrimų pramonės vadovai, tikėjęsi, kad eksportas gali išaugti iki 180 mln. JAV dolerių. Jie teigė, kad rusiškos degtinės pardavimai Kinijoje, Turkijoje, Indijoje ir Vietname tik didės.

Tačiau taip nenutiko, konstatuoja agrarheute.de. Kazachstanas liko praktiškai vienintelė pagrindinė rusiškos degtinės rinka. Net ir remiantis oficialia naujienų agentūra „RIA Novosti“, 2024 m. Rusija iš degtinės eksporto uždirbo tik 34,6 mln. JAV dolerių. Tačiau tai dar ne viskas. Pardavimų sumažėjimą taip pat lėmė tai, kad Rusijos finansų ministerija šių metų sausį padidino minimalią pusės litro degtinės butelio kainą nuo 2,99 JAV dolerio iki 3,49 JAV dolerio.

Rusiški paaiškinimai

Įdomiai tokias neigiamas tendencijas aiškina patys rusai.

Antai Alkoholio rinkos asociacija nurodo, kad praėjusių metų pabaigoje, rengiantis akcizo tarifo ir minimalių mažmeninių alkoholio kainų padidėjimui, sandėliuose buvo sukauptos didelės atsargos. Apie karo poveikį alkoholio pramonei, žinoma, neužsimenama.

Nuo šių metų pradžios alkoholio įmonės mažina gamybą, be kita ko, dėl 2024 m. pabaigoje sukauptų atsargų, taikant senus akcizų tarifus, asociacijai antrina Pavelas Šapkinas, Nacionalinės alkoholio politikos plėtros centro vadovas. Anot, jo, dabar didžioji dalis sandėliuojamų atsargų jau parduota, o įmonės vėl palaipsniui didina alkoholio išpilstymą į butelius. Eksperto teigimu, iki 2025 m. pabaigos gamybos sumažėjimas sieks 6–7 proc., lyginant su pernykščiais rezultatais. Tai įmanoma, jei vyriausybė toliau nedidins akcizų, priduria jis.

Kainų ir tarifų spaudimas

„Alkopro“ gildijos prezidentas Andrejus Moskovskis aiškina „Kommersant“, kad nuosmukis buvo ypač staigus metų pradžioje, kai alkoholio gamyba sumažėjo daugiau nei 20 proc. Tačiau pastaraisiais mėnesiais esą jau pastebimas stabilumas. Nepaisant to, vartotojų pesimizmas ir didelis kainų spaudimas vargu ar leis rinkai greitai atsigauti.

Sumažinti gamybą labiausiai paskatino mažmeninės kainos pakėlimas. Nuo metų pradžios kainos padidėjo 16–17 proc.: degtinės – iki 349 rublių už 0,5 l, konjako – iki 651 rublio, brendžio – iki 472 rublių. Be to, etilo alkoholio akcizas padidėjo 15 proc., iki 740 rublių už litrą. Tai, anot eksperto, smarkiai sumažino produktų įvairovę ir pakenkė paklausai.

Silpnųjų svaigalų kategorijos sumažėjimas daugiausia siejamas su gėrimų, kuriems padidėjo akcizai, perkėlimu į kitas kategorijas, pavyzdžiui, alų. Nuo 2024 m. pradžios mažai alkoholio turintiems gėrimams akcizo tarifas padidėjo penkis kartus – iki 148 rublių už 1 litrą produkto, o alui nuo 2025 m. pradžios jis padidėjo 3 rubliais – iki 30 rublių už 1 litrą.

Geriančiųjų statistika

RATC duomenimis, vidutinis rusas per metus išgeria 106 butelius alaus, 11 butelių degtinės, 6 butelius vyno ir 4 butelius konjako. O jei atmestume vaikus ir abstinentus, šiuos kiekius reikia padauginti iš dviejų. „Rosstat“ duomenimis, 58 proc. gyventojų alkoholinių gėrimų vartoja bent kartą per metus. Tai yra 68,7 mln. žmonių.

Periodiškai vartoja 49 proc. moterų ir 67 proc. vyrų. Labiausiai alkoholinių gėrimų vartojimas paplitęs 35–44 metų amžiaus grupėje: geria 79 proc. vyrų ir 64 proc. moterų.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), 20 proc. vyresnių nei 15 metų rusų, arba maždaug kas trečias alkoholį vartojantis asmuo, yra linkę „epizodiškai girtauti“.  Pagal PSO klasifikaciją tai yra tie, kurie per pastarąjį mėnesį per vieną kartą išgėrė bent 60 g grynojo alkoholio. Ši dozė atitinka 1,2 litro alaus arba 150 ml degtinės. Kitaip tariant, jei žmogus kartą per savaitę nueina į barą su draugais ir išgeria tris bokalus alaus, PSO jį laiko priklausomu nuo alkoholio asmeniu.

Tarp vyrų epizodinis gausus alkoholio vartojimas pasitaiko 30,9 proc., tarp moterų – 9,3 proc.. O „nuolatinis gausus alkoholio vartojimas“, kai žmogus per metus vidutiniškai išgeria daugiau nei 60 g gryno alkoholio per dieną, pasitaiko 15,2 proc. vyrų ir 1,8 proc. moterų grupėse.

PSO skaičiavimais, vidutinis vyresnis nei 15 metų rusas per metus išgerdavo 10,53 litro alkoholio. Iš jų 7,3 litro buvo iš registruotų pardavimų, tačiau čia reikia suprasti, jog PSO šiuos duomenis gauna iš oficialių Rusijos šaltinių. Manoma, jog prie šio skaičiaus dar reikėtų pridėti mažiausiai 3,2 litro (neskaitant apskritai įvairiausių niekur neregistruojamų alkoholinių surogatų bei visų rūšių nelegalios „naminukės“). Palyginimui: pačios Rusijos sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad šiuo metu suvartojimas siekia 11,5 litro alkoholio vienam žmogui ir jis vis auga.

Remiantis PSO statistika, daugiausia alkoholio suvartoja Rytų Europos šalys. Rumunijoje – 16,8 litro gryno alkoholio per metus, Gruzijoje – 14,4 litro. Kitos pagal dydį alkoholio suvartojimo apimtys yra Latvija, Lietuva ir Čekija: nuo 12 litrų vienam asmeniui per metus.

Parengė Ričardas Čekutis