Rusijos ūkininkai pakeliui į... akmens amžių

Mobiliojo interneto prieiga nutraukiama aiškinant, esą tai daroma siekiant sutrikdyti Ukrainos dronų veiklą, skelbia „Global Bankin and Finance Rewiew“. Tačiau manoma, jog greičiausiai tai susiję su siekiu padidinti kaimo gyventojų kontrolę bei cenzūrą.

Šiuolaikinis žemės ūkis naudoja internetą ne tik naujienoms iš žemės ūkio portalų skaityti, bet ir žemės ūkio darbams optimizuoti, nes tikslus laukų įdirbimas padeda šiuolaikiniams ūkininkams, kaip ir duomenų rinkimas – iš esmės visa tai priklauso nuo mobiliųjų interneto duomenų. Todėl šios informacijos praradimas atneša pakankamai rimtus nuostolius, be to, susiduriama su dar vienu paradoksu: ūkininkai negali atlikti net įstatymuose numatytų prievolių ar vykdyti... pačios valdžios potvarkių. Tai nutiko, pavyzdžiui, Rusijos Briansko, Kursko ir Rostovo prie Dono regionuose.

Valdiški potvarkiai

Kaip praneša portalas habr.com, nuo šių metų kovo 1 d. Rusijoje įsigaliojo keli svarbūs įstatymų pakeitimai, sustiprinantys interneto kontrolę. Pirmiausia kovo 1 d. įsigaliojo Rusijos vyriausybės 2025 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1667. Tai ne naujai priimtas „interneto išjungimo įstatymas“, o atskiras norminis aktas, išplečiantis 2019 m. federalinį įstatymą Nr. 90. Šis nutarimas galioja iki 2032 m. kovo 1 d. Juo patvirtinamos Viešojo ryšių tinklo centralizuoto valdymo taisyklės.

Ką reiškia centralizuotas valdymas? Tai reiškia, kad „Roskomnadzor“ kartu su FSB ir Skaitmeninės plėtros ministerija dabar gali realiuoju laiku keisti srauto maršrutus ir perjungti „RuNet“ į izoliacijos režimą rimtų grėsmių – kibernetinių atakų, gedimų ar bandymų destabilizuoti tinklą – atveju. Jei aptinkama grėsmė, srautas nukreipiamas per mazgus, kuriuose naudojamas griežtas filtravimas. „Roskomnadzor“ koordinuoja visą procesą, o operatoriai tai įgyvendina.

Vidutiniam vartotojui tai atrodo ne kaip interneto ryšio sutrikimas, o kaip staigus prieigos pablogėjimas: užsienio paslaugos pradeda krautis labai lėtai arba rodo ryšio klaidas, o vietiniai Rusijos ištekliai toliau veikia maksimaliu greičiu. Tai perėjimas prie „baltojo sąrašo“ modelio, kai pirmenybė teikiama taip vadinamai patikrintai infrastruktūrai.

Jėgos struktūrų laimei

2026 m. pakeitimai gerokai išplečia teisėsaugos institucijų įtaką skaitmeninei aplinkai. FSB dabar turi teisę reikalauti, kad telekomunikacijų operatoriai nedelsdami atjungtų konkretų vartotoją nuo tinklo. Tai gali būti dėl įtarimų dėl neteisėtos veiklos arba „grėsmės saugumui“. Tokie atjungimai anksčiau buvo įmanomi, tačiau dabar jie yra formalizuoti. Techniškai tai atliekama blokuojant pagal IMEI numerį arba IP adresą: paslaugų teikėjas tiesiog nutraukia sesiją. Pažymėtina, kad tokiu atveju telekomunikacijų operatorius visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės klientui: abonentas negalės reikalauti kompensacijos už atjungimą, jei jis buvo atliktas saugumo tarnybų prašymu.

Paprastiems žmonėms tai reiškia staigaus atjungimo riziką, jei įtariama, kad jie kelia grėsmę, pavyzdžiui, skleidžia taip vadinamas „melagingas naujienas“ arba naudojasi Rusijoje uždraustu VPN. FSB nieko viešai nepraneša, todėl skaidrumo mažai. Tai padidina kontrolę, bet kartu ir riziką žurnalistams bei aktyvistams.

Be to, nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo taisyklės, reikalaujančios informacijos sklaidos organizatoriams trejus metus saugoti duomenis apie visus naudotojų veiksmus ir sąveikas. Tai sukuria daugybę skaitmeninių pėdsakų, prie kurių įgaliotos agentūros gali prisijungti vykdydamos savo operatyvinę veiklą. Iš esmės kovo 1 d. teisinis režimas įteisina tikslinio bet kurio tinkle esančio subjekto skaitmeninio izoliavimo galimybę.

Netikėta kritika

„Reuters“ duomenimis, Rusijos ūkininkų lobistų grupė („Liaudies ūkininkai“ – „People Farmers“) kritikavo Rusijos vyriausybės priemones visoje šalyje nutraukti mobilųjį internetą dėl Ukrainos dronų atakų. Jų teigimu, tai sutrikdytų lauko darbus sėjos sezono metu.

„Situacijose, kai mobiliojo interneto prieiga yra ribojama, ūkininkai reguliariai susiduria su problemomis prisijungdami prie privalomų žemės ūkio sistemų“, – laiške Rusijos skaitmeninės plėtros ministerijai teigė „Liaudies ūkininkų“ lobistų grupė.

Laiške teigiama, kad dėl apribojimų skaitmeninis ataskaitų teikimas tampa neįmanomas interneto sesijų nutraukimo metu, todėl kyla pavėluoto ataskaitų teikimo, baudų ir finansinių nuostolių rizika ūkiams lemiamu sėjos sezonu, kuris jau prasidėjo pietiniuose regionuose.

Prievolė teikti duomenis

Ir minėti lobistai čia visiškai teisūs: šios privalomos žemės ūkio sistemos apima vyriausybės reikalaujamą informaciją. Pavyzdžiui, šalies-agresorės ūkininkai privalo nurodyti sunaudotų sėklų kiekį, taip pat užaugintų ir parduotų grūdų apimtis. Tai daugiau nei vien statistika – tai yra nuolatinė ūkio dokumentacija, kurios tvarkymas yra teisiškai privalomas.

Jei ši informacija nebus įvesta, ūkininkams išties grės baudos. Mažų mažiausiai jie bus įpareigoti vėliau apdoroti šiuos duomenis. Ūkininkų atstovai reikalauja, kad šios internetinės paslaugos būtų įtrauktos į vadinamąjį „baltąjį sąrašą“, kuriame yra interneto ištekliai, kurie liktų prieinami net ir išjungus sistemas. Šiuo metu tokiame sąraše yra daugiau nei 100 interneto svetainių.

Progresyvios technologijos

Tačiau internetas žemės ūkyje reikalingas ne tik tam, kad būtų tenkinami įvairūs biurokratiniai reikalavimai.

Pavyzdžiui, portalas revista-cultivar-ru.com konstatuoja, kad tam tikros su internetu susijusios technologijos žemės ūkyje vis labiau populiarėja, pavyzdžiui, automatinis transporto priemonių vairavimas, trąšų bei kenkėjų purškimas ar GPS sistemos.

Kitos technologijos, kurios buvo pritaikytos, nors ir mažesniu mastu, apima dronus su jutikliais, galinčiais įvertinti dirvožemio sąlygas, drėkinimo poreikius, pasėlių žemėlapius, augimo sąlygų stebėjimo programinę įrangą ir didelių duomenų analizės platformas.

O tikslusis arba šiuolaikinis išmanusis ūkininkavimas tiesiog neįsivaizduojamas be stebėsenos, informavimo ar prognozavimo sistemų, kurios mažina nuostolių dėl klimato reiškinių, kenkėjų ir stichinių nelaimių riziką. Rusijos ūkininkai pradeda suprasti, jog viso to netekus jie tiesiog tampa nekonkurencingi.

Slypintys pavojai

Tačiau Rusija atvirame internete įžvelgia keletą pavojų. Pirma, keli svarbūs grūdų auginimo regionai ribojasi su Ukraina. Šie regionai vis dažniau tampa dronų ir raketų atakų taikiniais, todėl jų valdžia nutraukia mobiliojo interneto prieigą, kadangi Ukrainos dronai kartais naudojasi internetu, kad pasiektų savo taikinius.

Kita vertus, ši priemonė taip pat, regis, neleidžia Rusijos gyventojams gauti sau reikšmingos informacijos internete.

Pavyzdžiui, yra daugiau nei 20 dokumentuotų regionų, kuriuose buvo įvestos karantino datos nuo 2024 m. sausio mėn. Tarp jų yra pasienio regionai ir net Čiukotka Ramiojo vandenyno pakrantėje. Čiukotka yra nutolusi 12 000 km nuo fronto linijų.

Rusijos valdžia nuolat nurodo dronų apsaugą kaip priežastį, tačiau, remiantis portalų „The Insider“ ir „Na Svyazi“ tyrimu, tik mažiau nei pusė visų karantino apribojimų nuo 2025 m. gegužės mėn. buvo susiję su realiomis dronų atakomis.

Parengė Ričardas Čekutis