Kaunas +7,1 °C Debesuota
Sekmadienis, 12 Bal 2026
Kaunas +7,1 °C Debesuota
Sekmadienis, 12 Bal 2026




Asociatyvi freepik.com nuotr.

Rusijos valdžia „kepa“ naujus ūkininkus

2025/09/09


Padidink tekstą

Nepaisant bendro biudžeto mažinimo, Rusija teikia papildomą finansavimą žemės ūkiui, kartu mėgindama pritraukti į kariuomenę kuo daugiau „fronto mėsos“: karo veteranai gali pasinaudoti ne tik lengvatinėmis paskolomis, bet ir naujomis paramos programomis. Tuo pačiu valdžia mėgina jiems rasti užsiėmimą bei kažkaip integruoti į civilinį gyvenimą.

Valstybės parama žemės ūkiui Rusijoje šiais metais viršys iš pradžių planuotą 500 milijardų rublių sumą (3,3 mlrd. eurų).

Iš pradžių Maskva 2025 m. savo biudžetą sumažino maždaug ketvirtadaliu, palyginti su ankstesniais metais. Tačiau tikimasi, kad visi pagrindiniai žemės ūkio paramos mechanizmai, įskaitant lengvatines paskolas, išliks, skelbia farmer.pl.

Parama „karo veteranams“

Vicepremjeras Nikolajus Patruševas aiškino, kad buvo peržiūrėtas žemės ūkio sektoriaus paramos priemonių sąrašas. Nuo šių metų karo veteranai gaus dotacijas savo ūkiams įkurti.

Nuo 2026 m. visos ūkininkams ir mažoms įmonėms skirtos programos bus sujungtos į naują federalinį projektą „Smulkiojo agroverslo plėtra“. Šio projekto tikslas – užtikrinti nuolatinę vyriausybės paramą. Planuojamos priemonės apima žemės ūkio produktų gamybą, rinkodarą ir kaimo turizmą.

Čia verta prisiminti, jog dar 2024 m. gruodį Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pasirašė nutarimą Nr. 1893, kuriuo siekiama paremti „veteranus ir specialiųjų karinių operacijų dalyvius“, nusprendusius užsiimti agroverslu, praneša portalas svoefermerstvo.ru.

Į atsargą paleisti karo veteranai, kuriuos valdžia iki šiol vadina „specialiosios karinės operacijos dalyviais“, jau dabar gali gauti iki 7 mln. rublių (apie 46 tūkst. eurų) paramą už veislinių galvijų auginimą, taip pat mėsos ir pieno produktų gamybai. O už žemės ūkio verslą kitose srityse išmokama iki 5 mln. rublių (apie 33 tūkst. eurų). Tai yra didžiausios dotacijų sumos, finansuojamos iš federalinio biudžeto, tačiau, kaip matysime vėliau, minėtame nutarime esminis žodelis yra „iki“...

Regioninės valdžios institucijos gali padidinti dotacijos sumą federacijos subjekto biudžeto sąskaita. Konkrečiam gavėjui teikiamos dotacijos dydis nustatomas regioninės projektų atrankos komisijos sprendimu, atsižvelgiant į projektui įgyvendinti skirtų nuosavų lėšų dydį.

Tačiau panašu, jog tikrovėje paramos sumos yra gerokai kuklesnės.

Konkretus pavyzdys

Štai paskelbta, jog nuo 2026 m. Samaros regionas pradės teikti dotacijas veteranams ir vadinamiesiems „specialiosios karinės operacijos dalyviams“, kad šie galėtų plėtoti savo verslą žemės ūkio sektoriuje. Įdomiausia, jog šiems tikslams iš federalinio ir regioninio biudžetų planuojama skirti... vos 21 mln. rublių. Tad nesunku paskaičiuoti, jog tokios sumos pakaktų vos trims galvijų augintojams arba keturiems grūdininkams...

Tiesa, regiono vadovas Viačeslavas Fedoriščevas aiškino, jog šiuo metu Samaros srityje galioja daugiau nei 40 valstybės paramos priemonių karo Ukrainoje dalyviams, tačiau nenurodė, kokiomis sumomis tos priemonės disponuoja ir kiek žmonių jomis pasinaudojo.

Beje, gavus valdišką paramą žemės ūkiui, projektas turi būti įgyvendintas per 18 mėnesių nuo dotacijos gavimo dienos.

Žinoma, vietinė propaganda aprašo ir „sėkmės istoriją“. Esą, vienas iš tų, kurie nusprendė pradėti naują gyvenimą žemės ūkyje, buvo karo Ukrainoje „veteranas“ Rašadas Museibas oglu Achmedovas. Jis buvo mobilizuotas 2022 m. spalį, kare gavo kelis medalius, tačiau patyrė sunkų sužeidimą ir negalėjo tęsti tarnybos. Jis esą nusprendė tapti ūkininku ir kreipėsi į atitinkamą Samaros įstaigą paramos.

„Nusprendžiau pradėti veisti mėsinius galvijus. Dabar planuoju įgyti specializuotą išsilavinimą, kad galėčiau kompetentingai kurti verslą. Žinodamas, kad valstybė remia tokius žmones kaip aš, jaučiuosi užtikrintas ateityje“, – skelbia propaganda neva Rašado išsakytus žodžius, tačiau taip ir lieka neaišku, kuo ši istorija baigėsi – jokių kitų žinių apie naujai iškeptą ūkininką nepavyko aptikti...

Dalins pinigus regionams

Valdiška agentūra TASS praneša, esą minėtų „veteranų“ įdarbinimui žemės ūkyje bus skirta apie 200 mln. rublių (1,3 mln. eurų). Papildomų lėšų gaus 10 regionų, susitikime su savo pavaduotojais pareiškė šalies-agresorės ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.

„Tokiems tikslams jau skyrėme 200 milijonų rublių, o finansavimą skirsime dar 10 regionų – tai Adygėja, Karačajai-Čerkesija, Krymas, Sacha, Šiaurės Osetija, Tuva, Chakasija, Belgorodo sritis ir Chanto-Mansijų autonominė apygarda“, – vardijo M. Mišustinas.

„Tikimės, kad tokios priemonės padės mūsų vaikinams rasti jiems patinkančią veiklą ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo Rusijos regionuose“, – postringavo ministras pirmininkas, paminėdamas, esą minėti veteranai „turėtų turėti galimybę prisitaikyti prie civilio gyvenimo, eiti į darbą arba atidaryti savo verslą“...

Žinoma, valdžios atstovas nepaminėjo, jog jo išvardinti regionai yra itin depresyvūs, juose stabiliai auga nusikalstamumas ir tai dažniausiai vyksta minėtų „veteranų“ dėka...

Skatina auginti sėklas

Žemės ūkio ministrė Oksana Lut paaiškino, kad daugiau dėmesio skiriama augalų selekcijai ir sėklų gamybai. Tam yra skirtas finansavimas.

Rusija iki 2024 m. esą  jau pasiekė apie 68 proc. savarankiškumo rodiklį šioje srityje. Tačiau valdžios iškeltas tikslas – pasiekti bent 75 proc.

Vien per pastaruosius dvejus metus buvo užregistruota 50 naujų rusiškų veislių ir hibridų.

Kaip skelbia šalies-agresorės vyriausybės portalas, šiemet buvo pakoreguotos sąlygos gauti subsidijas elitinių sėklų auginimui. Nuo 2026 m. sausio 1 d. jos bus teikiamos tik tiems, kurie naudoja elitines vietinės selekcijos sėklas, daugiausia grūdams ir aliejiniams augalams sėti.

„Tikimės, kad siūlomi pakeitimai padės mūsų ūkininkams šiais metais nuimti gerą derlių ir padidins jų konkurencingumą“, – padarė išvadą premjeras M. Mišustinas.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/04/12

Kukurūzai laukia savo šanso: ar šiemet pavyks?

Nors praėjęs sezonas kukurūzų auginimui buvo nepalankus – daugelis pasėlių nukulti tik žiemą, ūkininkai neketina atsisakyti šilumamėgių augalų auginimo. Prieš šiemetę sėją specialistai pataria atidžiai rinktis veisles, p...
2026/04/12

E. Dovbyšienė. Ne tonomis, o eurais: kodėl didesnis derlius negarantuoja didesnių pajamų

Žemės ūkiui tinka tas pats principas, kaip ir verslui – daugiau produkcijos ne visuomet virsta geresniais finansiniais rezultatais. Nors pernai ariamosios žemės plotas Lietuvoje išsiplėtė iki 2,313 mln., o derlius siekė 7,5 mln. tonų,...
2026/04/12

Prie pokyčių gali prisidėti kiekvienas

Gyvenimas mažesnėje gyvenvietėje dažnai pakeičia žmonių gyvenimo tempą ir požiūrį į bendruomenę. Čia žmonės gyvena ramiau, daugiau bendrauja su kaimynais, aktyviau įsitraukia į vietos gyvenimą. Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskis prisipa...
2026/04/12

Paramos galimybės „Natura 2000“ plotuose

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį, jog šiemet ūkininkai galės kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones „Parama „Natura 2000&ldq...
2026/04/12

Grunto ir požeminio vandens tyrimai nėra tik formalus projektavimo etapas

Statybos projektų rizika dažniausiai vertinama per biudžetą, terminus ir rangos sprendimus. Vis dėlto dalis rizikų susiformuoja gerokai anksčiau – dar prieš projektavimą. Netiksliai įvertintos grunto ir požeminio vandens sąlygos vėlia...
2026/04/12

Kovą – rekordinė darbuotojų paklausa

Praėjusį mėnesį darbo paklausa išaugo net 46 proc. Tai – didžiausias augimas per pastarąjį pusmetį. Pernai tuo pačiu laikotarpiu paklausa didėjo 25,1 proc., 2024 m. – 12,7 proc. Visose šalies savivaldybėse fiksuotas dides...
2026/04/12

Kurtuvėnų svirno galerijoje – šiuolaikinės tekstilės kūrėjos paroda

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Nuo balandžio 10 dienos Kurtuvėnų svirno galerijoje veikia Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės paroda „Nuošalė“.
2026/04/12

Lengva, pigu ir greita: idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai

Tie, kas ieško nesunkiai paruošiamo patiekalo, kuris neapsunkintų nei skrandžio, nei piniginės, dažnai renkasi šviežią žuvį. Šylant orams žuvies į lietuvių krepšelius patenka netgi daugiau, pastebi Gintarė Kitovė...