Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų

Perdirbti – visos galimybės

Kaip komentavo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė, nors sugadintų ar brokuotų fotovoltinių plokščių kiekiai šiandien dar didėja palaipsniui, tikrasis šių atliekų srauto mastas išryškės artimiausiais dešimtmečiais, kai dabartinės saulės elektrinės pasieks savo eksploatacijos pabaigą.

Svarbu ir tai, jog gyventojai šiuo metu gali teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms kartu su elektros energijos kaupikliais įsigyti. Kaupikliai šiandien tampa ne papildomu priedu, o svarbia elektros sistemos dalimi. Todėl būtina nepamiršti, jog elektros energijos kaupikliai ir jų baterijos negali būti šalinami kartu su buitinėmis atliekomis – jie, kaip ir naudoti nebetinkamos fotovoltinės plokštės, turi būti perduodami teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Pašnekovė neabejoja: vertinant šių dienų tendencijas ir tai, kad elektronikos atliekos, tarp jų ir fotovoltinės plokštės bei kitos stambios atliekos, yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis pasaulyje, ateityje teks spręsti rimtas taršos problemas.

Netinkamai pašalintos fotovoltinės plokštės gali sukelti rimtų pasekmių aplinkai. Jei šios atliekos nėra perdirbamos, tokios pavojingos medžiagos kaip sunkieji metalai gali patekti į dirvožemį bei vandens telkinius, teršti aplinką ir kelti grėsmę žmonių sveikatai bei ekosistemoms.

Atliekomis tapusios fotovoltinės plokštės, patekusios pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus, gali būti paruoštos pakartotiniam naudojimui arba perdirbtos. Perdirbimo metu atskiriamas stiklas, plastikas, silicis, metalai, guma ir kiti komponentai. Vienoje fotovoltinėje plokštėje vidutiniškai yra apie 15 kg stiklo, 2 kg aliuminio, 2 kg silicio, 1 kg plastiko, 30 g vario ir 20 mg sidabro – tai vertingos žaliavos, kurias galima grąžinti į gamybos ciklą.

Lietuvoje jau veikia moderni fotovoltinių plokščių atliekų perdirbimo linija – pirmoji tokio pobūdžio įranga Baltijos šalyse. Naujos technologijos leidžia pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus perdirbti tūkstančius tonų fotovoltinių plokščių atliekų. Perdirbimo pajėgumų pakaks visoms Lietuvoje susidarančioms šio tipo atliekoms tvarkyti, o nesurinkus pakankamo kiekio planuojama perdirbti ir iš užsienio įvežtas plokštes.

Finansuoja ne visi gamintojai

Vadovaujantis principu „teršėjas moka“, atsakomybė už tinkamą fotovoltinių plokščių atliekų tvarkymą tenka gamintojams ir importuotojams – įmonėms, pirmą kartą pardavusioms saulės elektrinių komponentus Lietuvos rinkoje. Jos privalo užtikrinti šių atliekų surinkimą ir sutvarkymą pagal aplinkosaugos reikalavimus.

Elektronikos prekių platintojai taip pat turi pareigą nemokamai priimti vartotojų perduodamas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas, įskaitant ir fotovoltines plokštes.

Jeigu fotovoltinės plokštės ar energijos kaupikliai nebefunkcionuoja, o jų garantinis laikotarpis jau pasibaigęs, gyventojai gali nemokamai pasinaudoti elektroninės įrangos ir baterijų atliekų surinkimo paslauga – specialistai atvyksta ir išveža nebenaudojamą įrangą. Taip pat senus modulius galima savarankiškai pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tuo metu įmonėms už tokių atliekų surinkimą ar pridavimą gali būti taikomas papildomas mokestis.

Šiuo metu elektronikos gamintojų ir importuotojų atliekų tvarkymo užduotis siekia 65 proc. Tai reiškia, kad bendrovės privalo užtikrinti beveik trijų ketvirtadalių rinkai pateikiamos buityje naudojamos elektroninės įrangos atliekų, tarp jų ir fotovoltinių plokščių, sutvarkymą.

Tačiau pareigų vykdymas verslui kainuoja – skaičiuojama, kad atliekų tvarkymo kaštai gali sudaryti iki 5 eurų vienos fotovoltinės plokštės kainos. Siekdama įgyti konkurencinį pranašumą, dalis gamintojų ir importuotojų šių pareigų nevykdo, o teisės aktų spragos vis dar leidžia nesąžiningai veikiančioms įmonėms išvengti atsakomybės.

GIA informacija