Kaunas +12,6 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026
Kaunas +12,6 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026




Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Saulės moduliai Lietuvoje šiemet 14 proc. pigesni nei prieš dvejus metus, o saulės elektrinės atsipirkimo laikas sutrumpėjo

2026/07/15


Padidink tekstą

Šių metų antrąjį ketvirtį saulės elektrinių modulių vidutinė kaina yra tokia pat kaip prieš metus tuo pačiu laikotarpiu arba 14 proc. mažesnės nei prieš dvejus metus, nors saulės moduliai šiemet Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse brangsta po dvejus metus stebėto saulės elektrinių įrengimo kainų mažėjimo ir stabilių kainų laikotarpio 2025 metais. Vidutinė visos 10 kW saulės elektrinės įrengimo galutinė kaina, palyginti su ankstesniu metų ketvirčiu, padidėjo tik 1 proc., o elektrinės atsipirkimo laikas reikšmingai sutrumpėjo.

„Lietuvoje šiuo metu saulės elektrinės atsipirkimo laikas yra vienas trumpiausių – nuo 2022 m. iki 2026 m. vidurio jis vidutiniškai sutrumpėjo maždaug septyneriais metais. Tai dar labiau skatina investuoti į atsinaujinančių energijos išteklių projektus“, – sako Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Saulės elektrinių atsipirkimo laikas trumpėjo dėl reikšmingai sumažėjusios saulės elektrinių įsirengimo kainos ir pakilusios elektros kainos. Valstybės skiriamas finansavimas taip pat padeda reikšmingai sutrumpinti elektrinės atsipirkimą – jis sudaro apie trečdalį visos saulės elektrinės įrengimo kainos, siekia 37 proc. arba 29 proc., priklausomai nuo vykdomų finansavimo sąlygų.

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutinė populiariausių saulės modulių kaina siekė 212 eurų už 1 kW, ankstesnį metų ketvirtį populiariausių saulės modulių kainų vidurkis buvo 208 eurai, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu kaina siekė 207 eurus už 1 kW. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros atliekama apklausa, kurioje apklausiama daugiau nei 60 saulės moduliais prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių. 2024 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje populiariausių saulės modulių vidutinė kaina buvo 217 eurai už 1 kW ir ji nuosekliai krito pastaruosius dvejus metus.

Lietuvoje populiariausi – pigiausi, mažesnio efektyvumo, Azijoje pagaminti saulės moduliai. Šiuo metu jų kainų kilimui įtaką daro geopolitinis nestabilumas, gamybos apimčių mažinimas Kinijoje, didėjančios žaliavų ir komponentų kainos, taip pat pasiūlos rinkoje mažėjimas ir toliau didėjanti aukšto efektyvumo modulių paklausa, plėtojant komercines saulės elektrines.

Vidutinė 10 kW saulės elektrinės įrengimo kaina, vertinant saulės modulių, taip pat montavimo konstrukcijų, inverterių, valdymo įrangos, projektavimo ir kitų paslaugų bendrą kainą, šių metų antrąjį ketvirtį siekė 5 912 eurų, arba apie 1 proc. didesnė, palyginti su ankstesniu metų ketvirčiu, kai buvo maždaug 5 858 eurai. Prieš metus, 2025 m. antrąjį ketvirtį, 10 kW saulės elektrinės įrengimo vidutinė kaina siekė 5 653 eurų, ji augo apie 5 procentus.

Per tą patį laikotarpį likusi elektrinės kainos dalis (konstrukcijos, inverteriai, valdymo įranga, projektavimas ir kitos paslaugos) beveik nesikeitė: palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, padidėjo nuo 3 777 eurų iki 3 789 eurų šį ketvirtį.

Šiuo metu saulės moduliai sudaro kiek daugiau nei trečdalį 10 kW galios saulės elektrinės įrengimo kainos: balandžio–birželio mėnesiais modulių dalis vidutiniškai sudarė apie 35,9 proc. visos saulės elektrinės įrengimo galutinės kainos, o ankstesnį ketvirtį siekė 35,5 proc. galutinės kainos.

2026 m. antrąjį ketvirtį pardavėjų elektroninėse parduotuvėse skelbiamų įvairių saulės modulių (nuo mažiausiai efektyvių iki efektyviausių) vidutinė kaina Lietuvoje buvo 280 Eur/kW, Lenkijoje – 301 Eur/kW, Vokietijoje – 246 Eur/kW, Latvijoje – 299 Eur/kW, Estijoje – 247 Eur/kW, arba 3–6 proc. didesnės nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, išskyrus Lenkiją, kurioje vidutinė modulių kaina dabar 8,5 proc. mažesnė.

Vokietijoje vidutinės saulės modulių kainos yra mažesnės dėl gaminantiems vartotojams taikomų PVM lengvatų ir didesnės šalies rinkos pranašumų. Estijoje modulių kainų pokyčiai išlieka nežymūs dėl mažos paklausos, nes pernai šioje šalyje buvo tik apie 24 000 gaminančių vartotojų.

2025 m. naujų saulės elektrinių galių prijungimo prie tinklo augimas lėtėjo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Vidutiniškai ES šis galių augimas siekė 16,3 proc. ir buvo panašus kaip 2021 m., kai palyginti su ankstesniais metais, naujai įrengta 15 proc. daugiau galių. 2022–2024 metais augimas siekė 23–30 procentų.

Šis sulėtėjimas iš dalies siejamas su sunkumų patiriančiu gyvenamųjų namų saulės energijos segmentu, kitos lėtėjimo priežastys – mažėjančios subsidijos gaminančių vartotojų elektrinėms ir didesnis politinis neapibrėžtumas. Tendencija atspindi kintančius politinius prioritetus Europoje: dalis šalių narių dėl biudžetų spaudimo, kurį didina augančios gynybos ir vietinės pramonės išlaidos, mažina „žaliąsias“ priemones bei atsinaujinančios energetikos skatinimą.

2026 m. ir artimiausius ateinančius metus tikimasi didesnio saulės elektrinių galių prieaugio. Saulės modulių kainų svyravimus labiausiai lems Kinija, kuriai priklauso per 80 proc. pasaulinių saulės modulių gamybos pajėgumų.

Lietuvos energetikos agentūra nuo šiol saulės modulių ir elektros kaupiklių kainas skelbia interaktyviose švieslentėse, kuriose pateikiami naujausi duomenys.

Išsamesnę informaciją apie saulės modulių ir elektros kaupiklių kainas rasite čia: https://www.ena.lt/sem-eeki-kainos/

Pateikiama informacija apie saulės elektrinių ir jų modulių, elektros energijos kaupimo įrenginių ir kaupimo sistemų kainas, šių kainų pokyčius ir jų dedamąsias dalis, saulės modulių kainų rinkos tendencijas Lietuvoje ir regione.

Švieslentės leidžia patogiai analizuoti duomenis – vartotojai gali filtruoti informaciją pagal metus, metų ketvirčius ir kitus pasirinktus pjūvius, stebėti kainų pokyčius bei palyginti skirtingus laikotarpius. Tai padeda geriau suprasti rinkos tendencijas ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.

 

LEA informacija

Dalintis
2026/08/18

Lietuviškų grūdų kokybė – nebe ta

Kasmet Lietuvoje užauginama daugiau nei 7 mln. t grūdų ir rapsų, o iš jų į užsienio rinkas išvežama apie 5 mln. t. Deja, pastebima, kad vis dažniau lietuviški grūdai neatitinka eksportui keliamų kokybinių reikalavimų.
2026/08/18

Vaisių ir daržovių augintojams – galimybė investuoti į ateitį: rugsėjį renkamos paraiškos paramai gamintojų organizacijoms

Lietuvos vaisių ir daržovių augintojams atsiveria galimybė pasinaudoti parama, skirta stiprinti jų konkurencingumą bei skatinti bendradarbiavimą. Visą rugsėjo mėnesį bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023&nd...
2026/08/18

Artūro Poviliūno 75-metis: gyvenimas, paskirtas Lietuvos sportui

Rugpjūčio 14-ąją Kaune, Lietuvos sporto muziejuje, surengta šio muziejaus ir Pasaulio lietuvių sporto asociacijos (PLSA) iškilminga popietė, skirta iškilaus sporto organizatoriaus, ilgamečio Lietuvos tautinio olimpinio komitet...
2026/08/18

Ar strategijos išgelbės senstantį žemės ūkį?

Europos Komisija toliau kuria strategijas ir tikisi, kad jaunimas galės lengviau pradėti dirbti žemės ūkio sektoriuje, perims ūkius ir nuspręs likti bei dirbti kaimo vietovėse, kadangi visa Europa susiduria su senstančių ūkininkų ir nepakankamo įp...
2026/08/18

Kodėl poste neliko generolo R. Liubajevo?

Iš pareigų pasitraukus Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovui Rustamui Liubajevui, visuomenėje kilo įvairių gandų bei keistų interpretacijų banga dėl priežasčių, paskatinusių šį veiksmą. Tad šiuos pokyčius nušviečia...
2026/08/18

Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas lietuvis, vadovavęs medienos perdirbimo įmonei

Baltarusijoje birželį sulaikytas ir įkalintas Vytautas Slankauskas, anksčiau vadovavęs vienai didžiausių šios šalies medienos perdirbimo įmonių „HS Belakon“.
2026/08/18

Įkvėpta atrasto močiutės dainų sąsiuvinio, alytiškė Loreta Šileikytė-Zabalujeva įrašė apie 80 senovinių lietuvių liaudies dainų

Alytiškė rašytoja, bardė Loreta Šileikytė-Zabalujeva neseniai atrado savo močiutės Onos Letkauskienės dainų sąsiuvinį. Iš vaikystės atskriejus melodijoms, turėdama prieš akis žodžius, įdainavo dainas, akompanuoda...
2026/08/18

Vidutinės pieno supirkimo kainos ir supirktas pieno kiekis 2026 m. liepą

Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) duomenimis, 2026 m. liepos mėn. Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno (vidutinis riebumas – 4,10 proc., vidutinis baltymingumas – 3,36 proc.) supirkimo...