Savivalda kratosi investicijų į melioracijos sistemas apleistoje žemėje

Tuo metu Seimo nariai pabrėžia, kad savivaldybėms teks padengti tik mažą investicijų dalį, o papildomų lėšų jos galėtų surinkti didindamos nekilnojamojo turto mokestį.

Žemės ūkio ministras sako, jog norint sumažinti apleistos žemės plotų, reikėtų milijardų eurų.

„Prisidėjimas 10 proc. savivaldybėms yra didelė (finansinė – BNS) našta. Reikėtų eiti truputį kitu keliu. Vis tiek įdedami pinigai į valstybės turtą. Principinis klausimas yra, ar valstybė prižiūri savo turtą, rekonstruoja 100 proc., ar ieško partnerių – savivaldybių, kurios (tokiu atveju – BNS) turės atsisakyti kitų projektų“, – Seimo Kaimo reikalų komitete praėjusią savaitę teigė Savivaldybių asociacijos atstovas Kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.

Pasak jo, asociacija siūlo palikti tik galimybę, o ne prievolę vietos valdžiai prisidėti prie apleistos žemės gerinimo.

Žemės ūkio ministerija, komiteto posėdyje pristačiusi apleistų žemės plotų mažinimo priemonių 2025–2027 metų programą, BNS teigė, kad pagal pirminį projektą savivaldybės turėjo prisidėti 20 proc., tačiau joms pareiškus, kad tai būtų per didelė finansinė našta, sutarta jų indėlį sumažinti iki 10 procentų.

Komiteto pirmininkas Bronis Ropė pabrėžė, kad savivaldybėms tenkanti finansavimo dalis nėra „dideli pinigai“.

„Aš nemanau, kad 10 proc. yra jau tokie dideli pinigai, jeigu randama (iš valstybės biudžeto – BNS) 90 proc.“, – komiteto posėdyje teigė politikas.

Seimo nario Viktoro Pranckiečio teigimu, savivaldybės teisinasi neturinčios pakankamai lėšų, tačiau pačios siūlo nuo kitų metų taikyti minimalų nekilnojamojo turto mokestį.

„Savivaldybės taip pat yra valstybės dalis. Teisinamasi, kad mums čia trūksta pinigų, tai visiems trūksta pinigų. Žemės, turto mokestis (yra – BNS), tai visos savivaldybės turi galimybę susirinkti pinigų (iš šių mokesčių – BNS), bet visos savivaldybės prieš 2027 metų rinkimus labai aiškiai pasakė, kad bus minimalus (NT – BNS) mokestis. Centrinis biudžetas turi duoti pinigų (savivaldybėms – BNS), bet kur jos pačios turi susirinkti, jos sako, mes minimaliai (apmokestinsim turtą – BNS), nes mums ateina rinkimai“, – posėdyje kalbėjo politikas.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymas numato, kad melioracijos sistemų rekonstravimui apleistose žemėse per trejus metus ministerija skirs apie 1 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad apleistos žemės plotų mažinimui reikėtų milijardų eurų.

„Tas finansinis poreikis skaičiuojamas milijardais eurų. Negalima tikėtis, kad mes gausime tokį finansavimą melioracijos įrenginių sutvarkymui“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Palionis.

Jis pridūrė, kad investicijos turi vykti pamažu, nes tai atliekančios įmonės neturi didelių gamybinių pajėgumų.

„To starto (melioracijos sistemų rekonstravimo – BNS) negalime daryti nuo didelių sumų. Mūsų melioracijos įmonės per tą ilgą laikotarpį, kada nebuvo skirta pakankamo finansavimo melioracijai, jos net gamybinių pajėgumų nebeturi. (Finansavimas – BNS) turėtų kilti palaipsniui, ir strategija turėtų būti ilgalaikė, kad verslas pasiruoštų ir investuotų į savo įrengimus“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Ministerijos Melioracijos, Žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė teigė, kad ankstesnės programos pinigus skirdavo ne melioracijos įrenginių rekonstrukcijai, o dokumentų tvarkymui.

„Esminiai (šios programos – BNS) pokyčiai yra, kad visas finansavimas galės būti paskirtas realiems darbams ir sistemų rekonstrukcijai. Anksčiau to atlikti pagal galiojančius teisės aktus negalėjome. Tai buvo labiau dokumentinis tvarkymas. Anksčiau pinigų tinkamas panaudojimas nebuvo užtikrinamas. Šiuo metu galėsime nukreipti pinigus ten, kur jų labiausiai reikia“, – teigė A. Šalugienė.

2024 metų gruodį Lietuvoje apleistų žemės ūkio naudmenų plotas siekė 31,2 tūkst. ha ir sudarė apie 0,9 proc. viso tokių naudmenų ploto. Daugiausiai tokios žemės buvo Alytaus (1,2 tūkst. ha), Anykščių (728 ha) bei Akmenės (339 ha) savivaldybėse, rodo Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos duomenys.

BNS rašė, kad Žemės ūkio ministerijos 2023 metų duomenimis, valstybinių melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekė 74,4 proc.

Autorius Lukas Oželis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.