Taip mėgsta pajuokauti Marius, nes prieš 13 metų lemtingą „taip“ jiedu vienas kitam ištarė būtent per jo gimimo dieną. „Todėl vestuvių datos niekada nepamirštu“, – juokauja vyras.
Prieš peržengdami santuokinio gyvenimo slenkstį, Vaida ir Marius draugavo ilgai – dešimt metų. „Užsiaugino žmoną“, – irgi juokiasi Vaida, už vyrą jaunesnė ketveriais metais. „Susipažinome per Joninių šventę, draugų būryje. Vaida man krito į akį – ji iš kitų mergaičių išsiskyrė kuklumu, aišku, ir grožiu. Įstrigo man tas pirmasis įspūdis, tačiau reikėjo laiko, kol tapome pora“, – prisimena Marius.
Gimus abipusei simpatijai, pora draugavo dešimt metų, o per tą laiką išlaikė išsiskyrimo išbandymą ir galiausiai nutarė kurti šeimą. Jiedu šypsosi – vestuves paspartino žinia, kad Vaida laukiasi, o tai porą dar labiau suartino. „Gimus pirmajai dukrai Ievai, atsirado dar daugiau bendrumo, buvo malonu rūpintis kūdikiu, dar labiau suartėjome. Tai buvo nuostabi mūsų šeimos pradžia“, – šypsosi abu.
Tiesa, su pasvarstymu, kad po dešimties draugystės metų turbūt pažinoję vienas kitą kaip nuluptus ir „kampų šlifuoti“ nebereikėję, Vaida nesutinka: „Kur gi, dar ir dabar susipažįstame. Kai gyveni santuokoje, kitoks žmogus atsiskleidžia, santuokos metais tobulėjame, ugdome geresnes savybes…“
Dalydamiesi savo patirtimi, Vaida ir Marius sako, kad šeimos sukūrimas paskatina stengtis dėl jos gerovės. Norisi dirbti, kurti šeimai, kad tik šeimos lizdas būtų jaukesnis. „Ir lauke, ir viduj – visur mes darbuojamės abudu, labai gerai mums abiem sekasi“, – šypsosi Vaida, mostelėjusi į namą, sodą, alpinariumą, čiurlenantį nedidelį fontaną, gėlynus… O Marius priduria: „Pasitariam ir dirbam. Sutampa mūsų požiūris daug kur.“

Praėjus trejiems su puse metų po pirmosios dukrytės gimimo, šeima susilaukė antrosios atžalos – Rusnės, o dar po 8 metų likimas padovanojo pagrandukę Miglę. „Neplanavau, bet labai džiaugiuosi“, – meiliai žvelgdama į mažąją, kalba Vaida. „Gal tai likimas, nes visada norėjau gausios šeimos. Manau, vaikai yra laimė ir džiaugsmas, o šiais laikais auginti juos nėra sudėtinga, kad ir kur gyventum – ar mieste, ar kaime“, – svarsto Marius, pats užaugęs šešių vaikų šeimoje. Vaida taip pat augo ne viena, o su trimis seserimis.
Jaunatviška šeima spinduliuoja ramybe ir pasitikėjimu. „Tikrai, mes abu ramūs, balso nekeliame, ir vaikai mūsų tokie patys“, – pritardami vienas kitam, linkteli abu, o Vaida priduria: „Jeigu pasitaiko situacija be išeities, kad ir susipykstame, mes visada pasijuokiame iš tos situacijos ir vienas iš kito. Svarbiausia yra kalbėtis, tik tokiu būdu galima rasti sprendimus“.
Paklausti, kokius dalykus akcentuoja auklėdami mergaites, pirmiausia pabrėžia – tik ne materialinius. Vaikams Vaida ir Marius ugdo tokias vertybes kaip draugystė, bendravimas, atsakingumas. „Yra namuose pareigos, padėti mamai, nenorime, kad vaikai sėdėtų vien prie ekrano“, – pasakoja tėtis. O Vaida priduria, kad taip auklėjo ir jos jau amžinybėn iškeliavę tėveliai – pirma padaryti darbus, o tik paskui – į šokius ar kitur. „Tada gal ir pykdavome, dabar esu dėkinga“, – šypsosi ji.
Vienintelis dalykas, dėl kurio išsiskiria šios šaunios poros nuomonė (ir vėlgi, tik juokais), tai linkėjimai jaunoms šeimoms. Vaida pirmiausia linki: tik kurkitės, šeima yra geriausia, kas jums gali nutikti, o Marius pataria neskubėti: „Kas iš to, jeigu paskui po mėnesio ar metų skiriasi. Pirmoji ugnelė gali ir išblėsti, reikia geriau pažinti vienas kitą“. Skyrybos, anot jų, lengviausia išeitis, o gyvenimas šeimoje yra darbas: reikia išmokti prisitaikyti, nusileisti. Šeimoje viskas turi būti „mūsų“, – vienbalsiai sako Vaida ir Marius.
Perpublikuota iš „Rinkos aikštė“
Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.