Šeimos be vaikų, gaunančios dvigubas pajamas: koks jų požiūris į finansus ir tvarumą?

Ką tai reiškia praktiškai? 2025 m. Lietuvoje atliktas tyrimas leidžia pažvelgti, kaip šeimos be vaikų supranta tvarumą ir kaip šios nuostatos atsispindi joms priimant kasdienius sprendimus – nuo apsipirkimo įpročių iki investavimo pasirinkimų.

Šeimų be vaikų prioritetas – finansinė laisvė

Per pastaruosius kelis dešimtmečius porų, gaunančių dvigubas pajamas ir neturinčių vaikų, t. y. vadinamųjų DINK šeimų, skaičius smarkiai didėjo. Šis terminas apibūdina susituokusias arba ilgalaikius santykius palaikančias poras, kurios sąmoningai pasirinko neturėti vaikų.

DINK šeimų gyvenimo modelis išryškėjo dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Ekonominių nuosmukių metais, brangstant vaikų išlaikymui, tai tapo plačiai paplitusia ir socialiai priimtina šeimos forma. Jų skaičiaus augimą lemia keli tarpusavyje susiję ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Vienas svarbiausių – ilgalaikis moterų dalyvavimas darbo rinkoje. Karjeros siekimas ir didesnės pajamos dažnai apsunkina moterų sprendimą laikinai pasitraukti iš darbo rinkos, kad augintų vaikus. Kitas esminis veiksnys – reikšmingai padidėjusios vaikų auginimo išlaidos. Dėl šių aplinkybių sprendimas gyventi DINK namų ūkyje dažnai grindžiamas finansinio saugumo siekiu, asmeniniu nepasirengimu tėvystei ar motinystei ir sveikatos ar fiziniais aspektais.

Šiuolaikinės poros vis dažniau visą dėmesį sutelkia į asmeninį tobulėjimą ir finansinę laisvę. Tyrimai rodo, kad vidurinės klasės tūkstantmečio kartos atstovai, neturintys vaikų, vertina galimybę siekti karjeros ir asmeninių tikslų be papildomų šeiminių įsipareigojimų. Dėl didesnių pajamų ir mažesnių išlaidų tokios šeimos pasižymi išskirtiniais vartojimo ir investavimo modeliais, kuriuos lemia asmeniniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai.

Siekdamos ilgalaikio saugumo ar karjeros pažangos, DINK poros dažniau investuoja į nekilnojamąjį turtą, tauriuosius metalus ar išsilavinimą. Reikšmingą vaidmenį jų gyvenime atlieka gyvenimo kokybės ir prabangos siekis, kuris išreiškiamas puoselėjant save, įsigyjant aukštos klasės automobilių ar anksti imant naudotis naujais produktais ir paslaugomis.

Vartojimo požiūriu namų ūkio dydis daro įtaką tvarumui. Mažesni namų ūkiai praranda masto ekonomijos privalumus, todėl jų anglies dioksido pėdsakas vienam asmeniui dažnai yra didesnis, net jei bendras emisijų kiekis išlieka mažesnis nei šeimose su vaikais. Tyrimai rodo, kad mažėjantys namų ūkiai didina emisijas vienam gyventojui, nors šį poveikį gali iš dalies sušvelninti miesto būsto tipas. Todėl DINK namų ūkių poveikis tvarumui priklauso ne tik nuo to, kad neturima vaikų, bet ir nuo to, kaip panaudojamos pajamos, ypač būsto, energijos, judumo ir maisto vartojimo srityse.

Ištirtos tvarumo praktikos DINK šeimose

2025 m. Lietuvoje atliktas tyrimas leidžia pažvelgti, kaip DINK šeimos vertina tvarumą ir kaip tai atsispindi joms priimant kasdienius sprendimus. Apklausoje buvo remiamasi penkiomis esminėmis sritimis, siekiant įvertinti įvairius tvaraus gyvenimo aspektus: tai tvaraus vartojimo elgsena, tvariosios technologijos, kelionių ir transporto įpročiai, žaliosios investicijos ir finansinė elgsena, gyvenimo būdas ir požiūris į tvarumą. 

Pirmosios srities klausimais buvo siekiama įvertinti DINK šeimų pasirengimą įtraukti tvarius produktus ir paslaugas į kasdienę veiklą. Tvariąsias technologijas apimančiais klausimais analizuotas aplinkai palankių technologijų taikymas, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo atžvilgiu. Kelionių ir transporto naudojimo įpročių tema buvo orientuota į šeimų be vaikų pasirinkimus, susijusius su tvariomis keliavimo ir susisiekimo formomis. Žaliųjų investicijų ir finansinės elgsenos klausimais vertintas respondentų susidomėjimas investavimu pagal ESG (angl. Environmental, Social, Governance, ESG) kriterijus ir aplinkai palankiomis politikos priemonėmis, tokiomis kaip atsinaujinančiosios energijos projektų plėtra ar valstybės skatinamosios priemonės. Galiausiai gyvenimo būdo ir požiūrio į tvarumą klausimais siekta atskleisti, kaip DINK namų ūkiai suvokia tvarumą, ir galimas šios grupės bei tvarumo sąsajų raidos kryptis ateityje.

Lietuva buvo pasirinkta kaip šio tyrimo šalis dėl reikšmingų socialinių ir ekonominių pokyčių, patirtų per pastaruosius tris dešimtmečius. „Eurostat“ 2024 m. duomenimis, mūsų šalis susiduria su nuolatiniais demografiniais iššūkiais, įskaitant vieną žemiausių gimstamumo rodiklių Europos Sąjungoje ir nuolatinę emigraciją, kurie prisideda prie bevaikių namų ūkių plėtros. Be to, nacionaliniu lygmeniu skiriama daugiau dėmesio finansiniam raštingumui ir įgyvendinamos strategijos, skatinančios tvarų vartojimą ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Dvigubas pajamas gaunančios bevaikės šeimos Lietuvoje sudaro reikšmingą, tačiau vis dar nepakankamai ištirtą demografinę grupę, kurios sprendimai, susiję su vartojimu, taupymu ir investavimu, daro įtaką ne tik ilgalaikei individualiai gerovei, bet ir platesnėms tvaraus vartojimo bei ekonominio atsparumo tendencijoms mažoje Europos Sąjungos ekonomikoje.

Tvarus vartojimas – kasdienė praktika, o ne deklaracija

Praėjusiais metais atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikų neturinčioms poroms, kuriose abu partneriai dirba, būdingas didesnis finansinis lankstumas nei, pavyzdžiui, žmonėms, kurie gyvena vieni, arba tiems, kurie augina vaikus. Būtent bevaikės dvigubas pajamas gaunančios šeimos dažniau gali sąmoningai planuoti savo finansus ir priimti sprendimus, orientuotus į ilgalaikę perspektyvą.

Trečdalis porų be vaikų nurodė per mėnesį uždirbantys daugiau nei 3000 eurų, o dažniausiai minimi jų finansiniai tikslai buvo investicijos, būsto įsigijimas ar ankstyva pensija. Tyrimo duomenimis, kai neturima vaikų, atsiranda daugiau galimybių skirti dėmesį strateginiam išteklių planavimui siekiant ilgalaikių tikslų. Šie pasirinkimai dažnai formuojasi palaipsniui – keičiant įpročius, peržiūrint pirkimo sprendimus ar supaprastinant buitį. Tvarumas šiuo atveju tampa ne papildoma našta, o natūralia kasdienio gyvenimo dalimi, kuri dera su racionaliu išteklių naudojimu.

Apklausa taip pat atskleidė, kad DINK šeimos itin palankiai vertina tvarų vartojimą. Dauguma jų teigė, kad pirkdami renkasi kokybę ir ilgaamžiškumą, vengia aplinkai žalingų įmonių produkcijos, dažnai perka naudotus drabužius arba taiso daiktus, užuot juos pakeitę naujais.

Ypač ryškus buvo jų požiūris į maisto vartojimą – dauguma vaikų neturinčių porų nurodė prisidedančios prie tvaresnių mitybos sprendimų ir aktyviai mažinančios maisto švaistymą namuose. Tai rodo, kad tvarumas DINK šeimoms dažniausiai prasideda nuo paprastų, kasdienių pasirinkimų, o ne nuo formalių tvarumo deklaracijų.

Palaikomos žaliosios iniciatyvos, bet vengiama investuoti į jas

Technologijų srityje šeimos, gaunančios dvigubas pajamas, bet neturinčios vaikų, pasižymi aktyvumu. Respondentai minėjo dažnai investuojantys į energiją taupančius sprendimus – LED apšvietimą, išmaniuosius termostatus, vandens ir elektros taupymo įtaisus. Dauguma jų teigė svarstantys arba planuojantys įsirengti saulės elektrines ar kitus atsinaujinančiąją energiją generuojančius įrenginius.

Tačiau investavimo srityje vaizdas yra kiek kitoks. Nors absoliuti dauguma respondentų palaiko atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrą ir valstybės paskatas žaliosioms iniciatyvoms, tik nedidelė dalis aktyviai investuoja į fondus, kurie atsižvelgia ne tik į finansinę grąžą, bet ir į ESG aplinkosaugos, socialinius bei valdymo kriterijus. Trumpai tariant, mažai jų investuoja į įmones, kurios laikosi tvarumo principų, beveik nesirenka bankų pagal aplinkosauginius kriterijus. Tai atskleidžia aiškią tendenciją: DINK šeimos palaiko tvarumo kryptį kaip visuomeninį tikslą, tačiau priimdamos asmeninius finansinius sprendimus dažniau renkasi aiškius, apčiuopiamus ir gerai suprantamus, o ne sudėtingus finansinius produktus.

Gyvenimas be vaikų – aplinkai draugiškesnis

Transporto ir kelionių srityje DINK šeimų pasirinkimai yra dar nevienareikšmiškesni. Tyrimas parodė didelį susidomėjimą elektriniais ar hibridiniais automobiliais, tačiau viešojo transporto, dviračių ar ėjimo pėsčiomis pasirinkimas vis dar nėra plačiai paplitęs.

Kalbant apie keliones, tvarumo aspektai taip pat dažnai nusileidžia patogumui. Nors dalis vaikų neturinčių šeimų vengia nebūtinų skrydžių, vis dėlto dauguma nenori mokėti papildomai už anglies dioksido kompensavimą ar rinktis kelionių krypčių pagal jų poveikį aplinkai. Tai rodo, kad net ir sąmoningiems vartotojams kelionės išlieka sritimi, kurioje tvarūs sprendimai reikalauja daugiau kompromisų.

Tačiau svarbiausia tyrimo įžvalga – šeimos dydis daro įtaką tvariems pasirinkimams. Taip galvoja daugiau nei pusė respondentų. Dalis jų mano, kad gyvenimas be vaikų suteikia daugiau galimybių gyventi aplinkai draugiškiau: mažiau vartoti, daugiau investuoti į kokybę, skirti laiko bendruomeninėms ar aplinkosauginėms iniciatyvoms.

Šeimos be vaikų tvarumą dažnai suvokia kaip asmeninių poreikių ir visuomeninės atsakomybės derinį. Jos palaiko švietimo iniciatyvas, valstybės vaidmenį tvarumo srityje ir ilgalaikes žaliosios ekonomikos kryptis, net jei patys ne visada aktyviai į jas įsitraukia finansinėmis priemonėmis.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Tyrimas atskleidė, kad šeimos, gaunančios dvigubas pajamas ir neturinčios vaikų, yra svarbi, bet vis dar menkai pažinta visuomenės grupė. Jų vartojimo ir finansiniai sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį tvariam vystymuisi – ypač šalyje, susiduriančioje su demografiniais iššūkiais.

Tyrimo rezultatai leidžia pastebėti vieną svarbią tendenciją – DINK namų ūkiai tvarumą dažniau suvokia kaip kasdienio gyvenimo dalį, o ne kaip nuolatinių pastangų ar papildomų įsipareigojimų reikalaujančią veiklą. Tai ypač aiškiai atsiskleidžia buities ir vartojimo srityse, kur sprendimai priimami be formalių įsipareigojimų.

Panašią logiką atspindi ir požiūris į valstybės vaidmenį. Respondentai aiškiai palaiko viešąsias iniciatyvas, skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energetikai ar aplinkai palankioms investicijoms skatinti, tačiau tuo pat metu tikisi paprastų, aiškių ir lengvai pritaikomų sprendimų. Tai rodo, kad dvigubas pajamas gaunančios šeimos be vaikų nėra linkusios priešintis tvarumo politikai, bet nėra ir pasirengusios priimti sudėtingų sprendimų be aiškios naudos.

Šis požiūris padeda paaiškinti ir tai, kodėl kai kurios tvarumo sritys, pavyzdžiui, žaliųjų finansų produktai ar kelionių emisijų kompensavimas, išlieka mažiau populiarios. Kol sprendimai atrodo pernelyg abstraktūs arba nepakankamai apčiuopiami, jie nesulaukia pakankamai dėmesio. Tuo tarpu ten, kur tvarumas tiesiogiai susijęs su gyvenimo kokybe namuose ar kasdienėmis išlaidomis, jį palaikantys sprendimai priimami be didesnių abejonių.

Politikos formuotojams ir verslui tai signalas, kad verta kurti aiškesnius, patikimesnius tvarius finansinius sprendimus, skatinti patogų bei prieinamą tvarų judumą ir kalbėti su šia grupe jiems suprantama kalba. DINK šeimų pavyzdys rodo, kad tvarumas dažnai prasideda ne nuo tuščių deklaracijų, o nuo kasdienių nuoseklių pasirinkimų.

VU informacija