Įkurti kultūrinę erdvę, apsuptą nuostabaus gamtovaizdžio, Romą pastūmėjo atsitiktinumas, kai buvo pasiūlyta įsigyti kaimyninę sodybą, nors tuomet nežinojo, ką darys su įgyjamu turtu.
„Žemės ūkio darbų nemoku, o vien komercinio kaimo turizmo aš nenorėjau. Jaunystėje rašiau poeziją, kurią spausdino Alytaus regioninis laikraštis. Gal todėl kilo mintis veikti kultūros lauke ir suburti žmones šventėms bei kultūriniams renginiams.
Dabar žmonės yra paskendę savo darbuose, visiškai neturintys laiko niekam, tik kasdieniam bėgimui. Ši sodyba – tai mano bandymas „įvelti“ kaimo žmogų į kultūrą, paskatinti būti pilietiškais ir bendruomeniškais, todėl sodyboje organizuoju įvairius renginius – nuo poezijos skaitymų ir knygų pristatymų iki švenčių ir degustacijų“, – teigia R. Poteliūnas.
Sodybai ir joje vykstantiems renginiams pristatyti prireikė interneto svetainės. Anot R. Poteliūno, sugalvoti pavadinimą, rasti laisvą domeno vardą ir sukurti interneto svetainę nebuvo sudėtinga užduotis.
„Pradėjęs sodybos tvarkymo darbus, supratau, kad bandymo pasakoti kiekvienam apie savo idėją ir informacijos vietos laikraštyje nepakanka, todėl reikia pasitelkti internetą. Reprezentacinė interneto svetainė su gausybe nuotraukų ir filmuota medžiaga, kai žmogus akimirksniu pamato visą veiklą, renginių emociją ir nuostabų gamtos unikalumą, man pasirodė tinkamiausias sprendimas sodybai pristatyti.
Ši sodyba yra ant kalnelio ir čia bandau „daryti“ kultūrą, žinoma, nenorėdamas pakelti kartelės pernelyg aukštai. Tad kultūra ant kalnelio ir padiktavo pavadinimą „Kultūros kalnelis“, o domeno vardas kultūroskalnelis.lt buvo laisvas ir puikiai tiko idėjai reprezentuoti.
Techninius interneto svetainės kūrimo darbus patikėjau savo giminaičiui. Jis jaunas vyrukas, per naktis sėdintis prie kompiuterio, todėl užteko tik pasakyti idėją, nusiųsti nuotraukas ir tekstus. Jis greitai viską padarė pasitelkęs „Hostinger“ įrankius“, – apie interneto svetainės kūrimo eigą pasakoja R. Poteliūnas.
Paklaustas, kodėl interneto svetainei registravo IDN (angl. Internationalized Domain Name) domeną su savitąja lietuvių kalbos raide ū, o ne keitė šią raidę į įprastą lotynišką u, pašnekovas atsakė, kad labai nenorėjo darkyti unikalios lietuvių kalbos švepluodamas. Pasak verslininko ir visuomenininko R. Poteliūno, mūsų šalyje dominuojantys angliški pavadinimai ir prekių ženklai net ir tais atvejais, kai verslas yra lokalus, rodo neigiamą lietuvių požiūrį į savo šalį.
„Dar gūdžiais sovietų laikais aš turėjau svajonę įkurti restoraną, kas tuo metu buvo neįsivaizduojama. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šios svajonės neapleidau. Kai atsirado galimybė įsigyti gabaliuką žemės, atidariau restoraną „Tėvynė“ Kaune, prie magistralės Vilnius–Klaipėda. Pavadinęs restoraną „Tėvynė“ sulaukiau neigiamų reakcijų. Ne visiems atrodė tai tinkama idėja, bet Kaune pavadinimas prigijo, yra gerai žinomas ir išlikęs iki šių dienų.
1990–2000 m. kilo pirmoji didelė emigracijos banga, kai daug lietuvių išvažiavo į užsienį dirbti ir gyventi. Tuo metu Lietuvoje nebuvo darbo, atlyginimai maži, gyvenimo kokybė prasta, todėl įsigalėjo neigiamas požiūris į mūsų šalį tiek ekonominiu, tiek socialiniu, tiek kultūriniu aspektais.
Bet dabar žmonės gyvena geriau, Lietuva yra įsitvirtinusi tarp Europos valstybių, todėl žmonės į kultūrą, istoriją ir kalbą turėtų žiūrėti kitaip. Net ir daug keliaujantis jaunimas pradeda suprasti, kokia svarbi yra kultūra ir kalba. Jeigu mes neišsaugosime kalbos ir jos savitumo, pasiduosim anglakalbei madai, mes prarasime unikalumą. Nenorėdamas darkyti mūsų kalbos ir švepluoti registravau domeną kultūroskalnelis.lt ir labai džiaugiuosi, kad yra nemažai verslų, kurie didžiuojasi lietuviškais pavadinimais“, – argumentuoja pašnekovas.
KTU informacija