Senelių žemėje kuria ateities ūkį

Ūkį įkūrė senelių žemėje

Jaunasis ūkininkas M. Norkus „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad nuo mažens vasaras leisdavo pas senelius Oną ir Donatą Norkus. Jam patiko bendrauti su seneliais, džiaugtis gamta ir kaimo ramybe. Tėvai gyveno Joniškyje, tačiau mieste jam stigo erdvės ir tylos. Ūgtelėjęs jis padėdavo seneliams dirbti žemės ūkio darbus. ŪP pašnekovas su džiaugsmu prisiminė kaime praleistą laiką. Seneliai buvo darbštūs, įdomūs pasakotojai. Senelis išmokė šaltkalvystės ir kitų darbų. Iki šiol jis prisimena jų pamokymą labiausiai vertinti savo kraštą ir žemę, kurioje auginama duona. Močiutė visą gyvenimą rūpinosi bitėmis, buvo žinoma bitininkė, o senelis dirbo mechanizatoriumi, aktyviai dalyvavo saviveikloje, grojo saksofonu.

Seneliai M. Norkui buvo darbštumo ir rūpestingumo pavyzdys, jie anūkui įskiepijo prieraišumą gimtajai žemei. Ūkininkavimo pradmenis jaunasis ūkininkas perėmė jų ūkyje, todėl nusprendė rinktis agronomijos kelią. Baigęs gimnaziją, jis įstojo į tuometį Aleksandro Stulginskio universitetą studijuoti agronomijos. 2013 m., baigęs studijas, M. Norkus įregistravo savo ūkį Gražaičių k. (Žagarės sen.). Seneliai jam padovanojo dalį dirbamos žemės ir keletą hektarų miško, dar kelis hektarus žemės skyrė ūkininko mama.

ŪP pašnekovas gerai suprato, kad ūkininkavimas – ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas, savotiška misija, reikalaujanti atsakomybės, kantrybės, atsidavimo, fizinių ir emocinių jėgų. Tai suvokdamas, būsimų sunkumų jis nesibaimino ir ėmė dirbti žemę.

M. Norkus yra aktyvus visuomenininkas – dalyvauja Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus veikloje, neseniai tapo Lietuvos agronomų sąjungos Šiaulių r. skyriaus nariu. Be ūkininkavimo, jis dirba Pakruojo r. žemės ūkio bendrovėje (ŽŪB) „Pelaniškiai“ augalininkystės padalinio vadovu.

Domisi naujovėmis

ŪP pašnekovas kruopščiai planuoja savo darbus – kasdieniai svarbūs ŽŪB reikalai reikalauja žinių ir sumanumo, o augalininkystės padalinio vadovui tenka didelė atsakomybė už auginamas kultūras ir pašarų kokybę. Po darbo, grįždamas į Gražaičių k., jaunasis ūkininkas sprendžia, kokių darbų imsis savo valdose. Nuo pavasario iki rudens jis beveik kasdien skuba į savo ūkį, kuriame su šeima darbuojasi ir savaitgaliais. Per darbymetį dirba neskaičiuodamas valandų.

M. Norkus, įgijęs agronomo kvalifikaciją, keletą metų dirbo pas du ūkininkus ir susipažino su jų ūkių veikla. Ši patirtis jaunajam agronomui pravertė kuriant savo ūkį.

ŪP pašnekovas pasakojo, kad ūkininkavimo pradžia buvo nelengva – viskam trūko lėšų, jis neturėjo technikos, tačiau darbų ėmėsi entuziastingai. Žemei dirbti teturėjo senelio naudotus padargus, taip pat seną kombainą. Jauna šeima taupė kiekvieną eurą, o uždirbtus pinigus skyrė kuriamam ūkiui.

Pasak jaunojo ūkininko, jis nenuleido rankų, daug jėgų skyrė ūkininkavimui. Nusipirko du naudotus traktorius, samdė kombainininką, kuris ne tik kūlė javus, bet ir vežė grūdus į elevatorių. Sutaupęs pinigų, nusipirko dar keletą hektarų žemės. Dabar jaunasis ūkininkas deklaruoja 36 ha.

M. Norkus augina kviečius, miežius, žirnius, rapsus. Žemės ūkio naujovėmis besidomintis agronomas vienas pirmųjų Gražaičių k. pasirinko neariamąją žemės dirbimo technologiją – laukus įdirbo diskiniu ir noraginiu skutikliu. Naujoji technologija pasiteisino. Sėkmingai įgyvendino du projektus – už gautą finansinę paramą įsigijo sėjamąją, trąšų barstytuvą ir naują traktorių.

Derlingų lygumų žemėje ūkininkui pasisekė užauginti gerą kviečių ir rapsų derlių: „Mano valdos nedidelės, stengiuosi ūkį modernizuoti, eksperimentuoju, kad darbas būtų efektyvesnis ir spartesnis. Svarbiausias tikslas – nenualinti dirvožemio ir užauginti kokybišką derlių. Prioritetas –
tvarus ūkininkavimas. Pernai pavyko užauginti neblogą derlių – rapsų byrėjo 4,5 t/ha, o žieminių kviečių prikūlėme 8,3 t/ha.“

ŪP pašnekovas kalbėjo, kad ūkininkams tenka patirti įvairių išbandymų – derliaus kokybei įtakos turi meteorologinės sąlygos, gamtos išbandymai, rūpesčių kelia nestabilios grūdų supirkimo kainos, brangstančios trąšos, šoktelėjo degalų ir žemės ūkio technikos kainos. Pasak jaunojo ūkininko, žemės ūkiui keliami vis nauji reikalavimai, gana sudėtinga planuoti ūkio plėtrą, bet permainos yra neišvengiamos, todėl jis ieško naujų sprendimų ir optimistiškai nusiteikęs kuria ateities ūkį.

Senelio sodyboje

Gražaičių k. Norkai turi ramią atokvėpio sodybą. Ten įsikūręs ir jų ūkio centras. Atgimimo pradžioje, seneliui tėviškėje atgavus dirbamą žemę, plyname lauke iškilo nedidelis namelis, buvo įveistas sodas, abipus į sodybą vedančio kelio pasodinta liepų ir pušų. Per tris dešimtmečius medžiai jau gerokai ūgtelėjo. Pasak ŪP pašnekovo, didžiausia senelių svajonė buvo gimtinės žemėje susikurti savo ūkį ir jaukią sodybą, kurią jie vėliau perdavė čia ūkininkauti pradėjusiam anūkui.

M. Norkus puoselėja buvusią senelių sodybą ir stengiasi, kad joje visur būtų gražu bei jauku. Šalia plyti miškas, netoliese teka upelis. Prie beržynėlio jis iškasė 20 arų tvenkinį, o aplinkinę teritoriją išgrindė akmenimis. Sodyboje po darbų smagu leisti laiką visai šeimai. Norkai augina du sūnus – Roką ir Deną. Berniukams sodyboje gera – čia daug erdvės pramogoms ir žaidimams. Jauna šeima viliasi, kad užaugę sūnūs perims ūkį ir puoselės senelio sodybą.

ŪP pašnekovas minėjo, kad jį ir žmoną sieja bendri tikslai bei meilė žemei, todėl visi darbai aptariami drauge. D. Norkienė nusprendė įregistruoti uogininkystės ūkį, kruopščiai kuria būsimo ūkio viziją ir planus. Ji dirba seniūnijoje socialinių išmokų specialiste. Ūkininko žmona teigė, kad braškių auginimas – galimybė plėsti šeimos agroverslą, uždirbti papildomų lėšų bendram šeimos biudžetui ir ūkio plėtrai.

„Jaukus vienkiemis Gražaičių k. yra ramybės sala, čia mūsų šeima po darbų pailsi, pasisemia jėgų. Aplinkui – dirbami laukai, tad nereikia toli važiuoti“, – senelių dovanota sodyba ir žeme džiaugėsi M. Norkus. Jis pasakojo, kad žiemą, turėdamas daugiau laisvo laiko, dažnai aplanko savo senelius, gyvenančius Joniškio r. Stungių k. Abu jie yra garbaus amžiaus – seneliui 89-eri, močiutei – 83-eji. M. Norkus didžiuojasi savo seneliais ir dėkoja jiems už gerumą bei gyvenimo pamokas.

Dianos ir Martyno NORKŲ nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja