Sėti, užauginti ir nupjauti gali kiekvienas? Ekspertai griauna ūkininkavimo mitus

Mitas Nr. 1: ūkininkauti gali kiekvienas

Dažnai manoma, kad ūkininko darbas nėra sudėtingas – tereikia sugalvoti, ką auginsi, tuomet pasėti ir laukti derliaus. Ūkininkui M. Martinaičiui ne kartą teko susidurti su nuomone, kad ūkininkas – tai paprasčiausias kaimo žmogus.

„Ūkininkavimas yra ir verslas, o kaip ir kiekviename versle, taip ir čia yra daugybė svarbių veiksnių – nuo teisingos žaliavos pasirinkimo iki galutinės produkcijos pardavimo. Pasėjau, nupjoviau, kažkur padėjau – taip nėra. Žinoma, yra ūkininkų, kurie su verslu susijusių sprendimų priėmimą patiki konsultantams, tačiau, pavyzdžiui, aš kliaunuosi savo žiniomis. Jeigu rimtai žiūri į savo ūkį, tai domiesi, seki rinkas, galvoji, ką būtų galima patobulinti“, – kalba jis.

„Nando“ inovacijų vadovo J. Ignatavičiaus teigimu, ūkininkas dažnai yra ne tik verslininkas, bet ir agronomas, technologas: „Lietuvoje didžioji dalis ūkininkų turi didelį norą suprasti, ką daro, yra motyvuoti, žingeidūs ir edukuoti. Tuo, galima sakyti, Rytų Europos ūkiai ir išsiskiria – pavyzdžiui, Prancūzijoje ūkininkams dažnai padeda kooperatyvų agronomai, technologai, mūsų ūkininkai paprastai išsilavinę ir labai profesionalūs savo srityje.“

Mitas Nr. 2: žemės ūkio sektorius – kaimas be jokių technologijų

Ūkininkas M. Martinaitis įsitikinęs, kad tikrai būtų sunku įsivaizduoti ūkininko kasdienybę be modernios, darbą palengvinančios, išmanios įrangos: „Vairuojame automatinius traktorius, o tręšimo kombainai ne tik patręšia žemę pagal kintančią normą, bet ir sudaro derlingumo žemėlapius, padedančius pamatyti, koks derlingumas yra skirtingose žemės vietose. Be to, norint atnaujinti šiuolaikinę techniką, nebūtina įsigyti naujos – pakanka atnaujinti esamos programinę įrangą. Pati technika tarnauja ilgą laiką – 10–15 ir daugiau metų, jeigu yra tinkamai prižiūrima.“

Pasak J. Ignatavičiaus, jau beveik nebėra tokių ūkių kaip prieš keliasdešimt metų – šiandien jie gerokai tobulesni, jų savininkai – verslūs, savo darbe taiko naujausias technologijas, optimizuoja procesus, nemažai ūkininkų atlieka dirvožemio tyrimus, šalyje yra įsikūrusi ir žemės ūkio konsultavimo tarnyba, vyksta daug seminarų. Pašnekovas pažymi, kad Lietuvos ūkininkų žinios apie tokias žemės ūkio naujoves kaip dronai, mikrobiologiniai produktai yra gerokai platesnės nei, pavyzdžiui, ūkininkųRumunijoje ar Bulgarijoje.

Mitas Nr. 3: ūkininkai dirba tik vasarą

Mieste gyvenantiems gali pasirodyti, kad rudenį nuėmę derlių ūkininkai išeina ilgų atostogų. Ar tikrai?

„Ūkininkai, aišku, ir, pagaliau, pailsi, – šypsosi ūkininkas M. Martinaitis. – Tačiau negalime sau leisti kažkur išvykti kelioms savaitėms ar mėnesiams. Turint sandėlių, grūdų, žiemą vyksta prekyba ir planavimo darbai. Pasibaigus vienam sezonui svarstome kitą – ūkio veiklą brėžiame penkeriems metams į priekį. Žinome, ką sėsime, iš anksto užsakome žemės tyrimų, trąšų, augalų apsaugos priemonių.“

„Nando“ inovacijų vadovas sako, kad šiandien Lietuvos ūkiuose dominuoja žieminės kultūros, o tai reiškia, kad sėja neretai vyksta vos pasibaigus vasaros sezono darbams: „Kiekvienais metais dėl šiltėjančių žiemų vasarinių kultūrų – rapsų ir kviečių – mažėja ir artėja iki 20 proc. derliaus. Po derliaus nuėmimo rudenį iškart prasideda žieminių kultūrų sėja, todėl intensyvaus ūkininkavimo laikotarpis trunka maždaug 8-9 mėn. Taip pat planuojant darbus ir perkant tam tikros kategorijos produktus (pvz, mikrobiologinius), ūkininkams reikia planuoti kelis metus į priekį, nes tam tikri procesai dirvoje vyksta ne vienerius metus.“

Be to, neretai sezono darbų eigą pakoreguoja ir netinkamos oro sąlygos. Ilgesnis, šaltesnis pavasaris reiškia sudėtingesnį technikos pravažumą, lėtesnius purškimus. Jeigu būna itin lietinga, tam tikri purškimai visai praleidžiami. Būna ir tokių žiemų, kurių metu užsąla pasėliai, todėl sudėtinga žiemines kultūras pakeisti vasarinėmis, nukenčia derlius. Ūkininkas M. Martinaitis sako, kad apie 70 proc. derliaus sėkmės lemia oras – gali būti viską padaręs laiku ir teisingai, tačiau jeigu kyla, pavyzdžiui, ledų kruša, nukenčia visas sezono derlius.

Mitas Nr. 4: pesticidai – blogis, natūralūs priedai žemei – „švęstas vanduo“

Pasak „Nando“ inovacijų vadovo, pesticidų naudojimas Europos Sąjungos šalių ūkiuose yra griežtai reguliuojamas, o rinkoje esantys produktai – tikrinami. Lietuvoje, anot jo, labiausiai nuo kenkėjų saugomos daržovės ir vaisiai, ypač obuoliai. Kviečiams paprastai tenka trys apsaugos priemonių purškimai sezono metu. Daugiausia pesticidų visgi tenka vaisiams, atkeliaujantiems iš tolimųjų kraštų, įvairioms egzotiškoms kultūroms – pavyzdžiui, avokadams, bananams. Juos ypatingai puola tropinio klimato kenkėjai, o šių vaisių transportavimas į kitas rinkas yra gana ilgas ir sudėtingas.

M. Martinaičio teigimu, kiekvienas ūkininkas turi pildyti naudojamų pesticidų žurnalą, taip pat vyksta patikrinimai, ar yra laikomasi taisyklių, todėl šiandien ant Lietuvos prekystalių nugulantys žemės ūkio produktai privalo atitikti reikalavimus ir būti saugūs vartoti.

„Visuomet norisi vartoti geros kokybės produktus, pavyzdžiui, valgant viso grūdo dalių avižų kruopas, nerasti tarp jų piktžolių sėklų. Tai padeda užtikrinti apsaugos priemonės, taip pat kai kuriems augalams naudojami ir fungicidai – priemonės, padedančios apsaugoti augalus nuo ligų. Naudojant juos, grūdai yra apsaugomi nuo grybų, gaminančių kenksmingą cheminį junginį – mitotoksinus, kurie yra žalingi ir žmogaus sveikatai“, – papildo ūkininkas.

Kalbant apie natūralius priedus žemei – mikrobiologinius produktus (bakterijas, grybus ir kitus biostimuliatorius augalų augimo gerinimui), J. Ignatavičiaus pastebi, kad dar prieš dešimt metų juos ūkininkai vertino labai atsargiai, laikė juos „švęstu vandeniu“, nedarančiu jokios įtakos žemei, tačiau dabar mato didelę naudą produktų veikime ir jų kainos santikyje. Mikrobiologiniai produktai gaminami iš natūraliai žemėje esančių elementų ir gerai sąveikauja su dirvožemiu, neturi šalutinio poveikio, gali būti naudojami tiek ekologiniuose, tiek paprastuose ūkiuose.

Juos ūkininkas M. Martinaitis lygina su naudingais mikroelementais, bakterijomis žmogui – kai negalime užtikrinti, kad su maistu gauname visų reikalingų vitaminų ir mineralų, gerųjų bakterijų, jų atsargas papildome papildais. Taip pat yra ir su augalais: „Kaip ir žmogui, taip ir augalui norint būti sveikam ir tvirtam reikia papildomų naudingų medžiagų.“

Partnerio turinys

Nuotraukoje ekspertas Jonas Ignatavičius