Sigutėnų bendruomenei reikėjo skrydžio romantikos

Pagerbti aviacijos kūrėjai ir lakūnai

Gražus ir saulėtas šeštadienis. Prie Sigutėnų bendruomenės namų didelis sujudimas – į šventę rinkosi ir vietiniai, ir svečiai. Atvyko bičiuliai iš Degėsių ir Žvirblonių kaimų bendruomenių, dalyvavo rajono meras Saulius Margis. Visus smagia liaudiška muzika ir dainomis pasitiko bendruomenės muzikantai – ilgametė šio sodžiaus tradicija svečius sutikti ir išlydėti su muzika.

Sigutėnų kaimo bendruomenė nusprendė iškilmingai paminėti ypatingą šventę: Seimas 2025-uosius metus paskelbė inžinieriaus Antano Gustaičio sukurto lėktuvo ANBO („Antanas nori būti ore“) ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Bendruomenės aktyvui kilo sumanymas šiems metams paskirti gimtojo kaimo šventę „Reikėjo berniukams padangių gilių“, įkvėpti žmones naujiems polėkiams ir gražioms svajonėms, supažindinti su aviacijos istorija, pagerbti tuos, kurie daugelį metų paskyrė padangių sargybai. Susirado iš Pakruojo krašto kilusius ilgamečius profesionalius lakūnus, kurie suteikė daug informacijos, padėjo svarbiam renginiui paruošti programą.

Bendruomenės pirmininkė paminėjo kraštietį Dalių Udrį, Antano Gustaičio aviacijos instituto auklėtinį, kuris padangių skrydžiams paskyrė daugiau nei 30 metų, sukaupė 16 tūkst. skrydžio valandų ore, dirbo Lietuvos karinėse oro pajėgose, vėliau – civilinės aviacijos oro linijose, dabar dirba Rygos avialinijose. Lakūno tėvas Zigurdas Udris sovietiniais laikais paties pasigamintą lėktuvą turėjo slėpti po šienu.

Į šventę atvyko iš Pakruojo r. Butniūnų k. kilęs, aukštąją karo lakūnų mokyklą baigęs, buvęs sraigtasparnių eskadrilės vadas Alvydas Trasauskas. Šiuo metu jis skraidyti moko Lietuvos karo akademijos kariūnus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentus. A. Trasauskas yra pelnęs įvairių reikšmingų apdovanojimų, už nuopelnus Lietuvos aviacijos istorijai apdovanotas Lietuvos aviacijos muziejaus medaliu.

P. Kvedarienė pristatė žuvusio pakruojiečio lakūno Vidmanto Punio sūnų Domą Punį, šviesaus atminimo Romo Veineikio sūnų Vygintą ir anūką Erimą, kurie yra neabejingi padangių traukai.

Į šventę iš Jūrmalos (Latvija) sraigtasparniu atskrido lakūnas Guntars Latins. Aktyviausiems bendruomenės nariams buvo didžiulė dovana – nemokamas skrydis virš gimtojo kaimo. Visi džiaugėsi, kad Sigutėnais galėjo pasigrožėti iš paukščio skrydžio.

Pradžiai surentė klėtelę

Tik įvažiavus į Sigutėnų k., iš tolo galima pamatyti prie bendruomenės klėtelės aukštai iškeltą Lietuvos trispalvę ir bendruomenės vėliavą. Gražiai sutvarkyta aplinka – čia gyvena rūpestingi ir darbštūs žmonės.

Kai 2005 m. buvo įkurta Sigutėnų kaimo bendruomenė, veiklai reikėjo pastogės. Kaimo gyventojas Jonas Svečiulis padovanojo senos klėtelės rąstus, kuriuos reikėjo partempti iš kito rajono krašto. Savanoriai paruošė vietą būsimam statiniui – išvalė šiukšlyną, išlygino gruntą. Vyrai plušėjo po darbo, rinkosi į talką savaitgaliais – sunėrė rąstus, uždėjo stogą ir pastatė 35 kv. m klėtelę – pirmąją nedidelę bendruomenės buveinę. Aktyviai veiklai pasiryžusi bendruomenė svajojo turėti daugiau patalpų – nutarė šalia klėtelės „prilipdyti“ pavėsinę. Po kelerių metų virš tos pavėsinės savo jėgomis surentė antrąjį aukštą. Darbai vijo darbus. Pavyko įgyvendinti ne vieną projektą, sulaukė finansinės paramos. Vieni pirmųjų Pakruojo r. bendruomenės nariai prisidėjo prie gautų lėšų ir išasfaltavo dvi gatves – Malūno ir Svajonių.

Rajono meras S. Margis „Ūkininko patarėjui“ pasidžiaugė, kad Sigutėnuose gyvena aktyvūs žmonės, kurie rūpinasi aplinkos grožiu, kaime sutvarkytos ir išasfaltuotos gatvelės. „Kai prisideda patys žmonės, tai ir savivaldybės administracija padeda. Pirmininkė Pranutė visiems yra darbštumo pavyzdys, ją visi gerbia“, – kalbėjo meras.

Bendruomenės pirmininkė dėkojo darbštiems savanoriams, kurie visų labui sukūrė gražius bendruomenės namus. Dabar bendruomenė turi vietos ir sportuoti, ir šventes švęsti, gali ir svečius priimti, yra buitinės ir kitos veiklai reikalingos patalpos.

P. Kvedarienė suskaičiavo, kad per du veiklos dešimtmečius bendruomenė įvykdė daugiau nei 60 įvairių projektų, sukūrė visa tai, ką dabar turi, kuo visi džiaugiasi. Klėtelė yra skirta išėjusiems į amžinybę pašarvoti, o aktyvus gyvenimas ir visi smagūs susibūrimai vyksta erdviuose bendruomenės namuose.

Už gerus darbus savo kraštui ir aktyvią veiklą bendruomenė sulaukė pripažinimo ir įvertinimo – pelnė daugybę apdovanojimų. Bet apie juos kuklioji pirmininkė daug nekalbėjo, sakė, kad už viską svarbiau yra padaryti darbai. Sigutėnus žino visa Lietuva.

2007 m. Lietuvos savanorių centras Sigutėnų bendruomenę pripažino viena iš trijų savanoriškiausiai dirbusių šalies bendruomenių. Po trejų metų bendruomenė tapo konkurso „Lietuvos kaime gyventi gera“ laureate. Už sėkmingą projektų įgyvendinimą sigutėniškiai 2016 m. pelnė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) konkurso „Bendruomenė – spindulys“ nominaciją „Už pozityvius pokyčius“. 2023 m. bendruomenė tapo prezidentūros projekto „Lietuvos galia“ nominante. Į Sigutėnus buvo atvykęs šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Bendruomenės pirmininkė P. Kvedarienė 2021 m. pripažinta respublikinio konkurso „Bendruomenės lyderis – vadybininkas“ laureate. ŽŪM 2022 m. Romualdą Kvedarą apdovanojo „Už ilgametę savanorystę“.

Puoselėja kulinarinį krašto paveldą

Draugiška Sigutėnų bendruomenė yra aktyvi ir kūrybinga – nuo pat susikūrimo dalyvavo visuose rajone rengiamuose bendruomenių sąskrydžiuose ir visose Pakruojo miesto šventėse. Išradinga bendruomenė improvizuotose eisenose atkreipdavo visų dėmesį į savo sceninius kostiumus, visus linksmino smagiomis dainomis ir už tai pelnė prizines vietas.

Į šventes sigutėniškiai visada vežasi šeimininkių paruoštų gardžių valgių. Sigutėnų bendruomenė gražiai bendradarbiauja su kitomis rajono bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Į Sigutėnus dažnai atvyksta įvairios delegacijos, domisi, kaip bendruomenei pasisekė įgyvendinti tiek daug projektų ir nuveikti tiek prasmingų darbų.

P. Kvedarienė pasakojo, kad darbščios moterys iš savo sodybose užaugintų daržovių gamina pagardus, o atvykę svečiai yra vaišinami virtieniais, kurie gaminami pagal senųjų krašto gyventojų atsiminimuose išlikusius receptus. Visiems patinka virtieniai su bulvių įdaru, kuriuos dar reikia užsikąsti raugintais kopūstais. Tikras gardumėlis. Populiariųjų virtienių paragauti atvažiuoja svečiai iš Latvijos ir Lenkijos. Dabar visus gali pavaišinti neįprastu vyšnių skonio alumi su medumi ir kmynų skonio namine gira, kurią gaminti pradėjo kaimyniniame Jovarų k. gyvenanti Aldona Udrienė.

Darbščios šeimininkės ir saviškiams, ir svečiams paruošė įvairių firminių patiekalų. Šventėje „Reikėjo berniukams padangių gilių“ visi buvo vaišinami gardžia žuviene, kurią išvirė Angelė Morkūnienė ir jos dukra Jurgita Vaidžiulienė. Žuvį Sigutėnų žvejai sugavo Kruojos upėje.

Į Sigutėnus, kurie net keturis kartus pelnė gražiausios gyvenvietės vardą, dažnai užsuka piligrimai. Per kaimą yra nutiesta kelio „Camino Lituano“ atkarpa. Po didžiuliu ąžuolu piligrimams yra įrengta atokvėpio stotelė. Už šį rūpestį Sigutėnų žmonės buvo pakviesti į piligrimų veiklos prezentaciją „Litexpo“ parodų rūmuose vykusioje tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje.

Neeilinė erdvė kūrybai

Istorinėse nuotraukose yra užfiksuotas Sigutėnų keturių aukštų kepurinis vėjo malūnas, dengtas skiedromis, o jo pamatas sumūrytas iš lauko riedulių. Čia praėjusiame šimtmetyje žmonės vežė malti grūdus. Istorinis statinys, kuris stovi netoli bendruomenės namų, buvo pasmerktas sugriūti. Galėjo nutikti, kad būtų sunykęs Pakruojo krašto simbolis, kuris 1996 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Malūno paveldėtojai istorinį statinį buvo pardavę privačiam asmeniui, kuris prieš aštuonerius metus išėjo į amžinybę. Vėliau vėjo malūnas turėjo dar vieną savininką, kuris nepasiryžo bebaigiančio suirti statinio tvarkyti ir restauruoti. Pagaliau sukiužęs istorinis malūnas ir 9 a sklypas buvo pasiūlyti perimti Sigutėnų kaimo bendruomenei. Pats naujausias sigutėniškių iššūkis – išsaugoti ateities kartoms laiko ir gamtos sparčiai ardomą vėjo malūną, kurį su didele atsakomybe perėmė savo nuosavybėn.

Aktyvi bendruomenė sparčiai ėmėsi veiklos – skubiai parengė projektą „Neeilinė erdvė kūrybai“. Sigutėnų bendruomenė įsipareigojo sutvarkytą istorinį pastatą paversti kūrybine erdve – pritaikyti edukacijoms, plenerams, tradicinių patiekalų degustacijoms, parodoms. Renovuotame malūne girnų nebus, bet po kelerių metų jis mosuos sparnais ir iš tolo visus kvies užsukti.

Rekonstruoti yrantį vėjo malūną – gana sudėtinga misija, darbams atlikti reikia daug lėšų. Pagal vietos veiklos grupės „Pakruojo rajono partnerystė“ 2023–2027 m. plėtros strategiją, bendrai finansuojamą Europos Sąjungos, ŽŪM ir Pakruojo r. sav. bei prisidedant vietos bendruomenei, pradėta malūno rekonstrukcija. Bet istoriniam pastatui prikelti trūksta dar didelės pinigų sumos. Bendruomenės aktyvui pavyko surasti geradarių, kurie suprato, kad šventa pareiga – padėti išsaugoti istorinį Pakruojo krašto simbolį. Sigutėniškiai nuoširdžiai dėkoja rėmėjams, visiems krašto patriotams, kurie skyrė finansinę paramą malūnui restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui.

Ir per vasaros kaitrą, ir pliaupiant lietui plušėjo tautodailininkai Eugenijus Rimdžius ir Jonas Dzvėga. Bendruomenės pirmininkė ŪP pasakojo, kad meistrai skuba malūną dar šiais metais „pakišti po skiedromis“, neramu, kad, prasidėjus lietingam rudens orui ir užėjus žiemos darganoms, į vidų nelytų ir nesnigtų, nebūtų sugadintos jau keičiamos medinės konstrukcijos. Kai meistrai pradėjo vidaus tvarkybos darbus, paaiškėjo, kad balkiai – vieni „pūzrai“, reikia keisti ne tik atskiras dalis. Remonto kaina padidėjo kelis kartus. Meistrai turi laikytis reikalavimų, kurie keliami į kultūros paveldo registrą įrašytiems statiniams.

„Priešais bendruomenės namus stūksantis 130 metų amžiaus kol kas besparnis vėjo malūnas, kurį stengiamės prikelti naujam gyvenimui, yra didžiausias mūsų projektas. Be abejo, Sigutėnų bendruomenė skirs nelengvai pelnomų savo lėšų, kurias uždirba šeimininkės, raitydamos šimtus virtienių. Malūnas – istorinis viso krašto simbolis. Leidžiame kalendorių, kuris skirtas svarbiausiems Sigutėnų įvykiams įamžinti“, – ŪP kalbėjo patriotiškai nusiteikusi bendruomenės pirmininkė P. Kvedarienė.

Autorės nuotraukos

Projektą „Lietuvos kaimas: vakar, šiandien, rytoj“ iš dalies finansuoja​​​​​​