Šiltesni orai ir didesnė vietinė gamyba kovą lėmė elektros pigimą, o karas Artimuosiuose Rytuose didino iškastinio kuro ir jų produktų kainas

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške kovą vidutiniškai kainavo 49,09 Eur/MWh – 45,02 proc. daugiau nei vasario mėnesį, kai jų kainos siekė 33,85 Eur/MWh. 2025 m. kovą buvo 42,70 Eur/MWh. Pagrindiniai veiksniai, kovą darę įtaką gamtinių dujų kainų augimui, buvo dėl įtemptos geopolitinės situacijos Artimuosiuose Rytuose bei ištuštėjusios SGD saugyklos. Gamtinių dujų kainos kovą svyravo tarp 32–52 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos artimiausiu metu gali svyruoti 50–51 Eur/MWh ribose, tačiau dėl geopolitinio neapibrėžtumo kainos gali kisti.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos balandžio 1 d. buvo užpildytos 27,67 proc., o 2025 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 34,29 procentus. Prieš mėnesį, kovo 1 d., saugyklų užpildymas siekė apie 29,97 procentą. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla balandžio 1 d. buvo užpildyta apie 23,19 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 42,23 procentus. Prieš mėnesį, kovo 1 d., saugyklos užpildymas siekė apie 19,7 procentus.

Per Klaipėdos SGD terminalą kovą rinkai patiekta 3,6 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį.

Per 2026 m. kovą trys Baltijos šalys bendrai suvartojo 2,4 TWh gamtinių dujų – tai 14,29 proc. mažiau nei prieš metus kovą, kai Baltijos šalys suvartojo 2,8 TWh dujų. Šių metų kovą, palyginti su 2025 m. kovu, gamtinių dujų suvartojimas padidėjo Latvijoje – 22,2 proc., o Lietuvoje – 12,5 proc., o suvartojimas Estijoje išliko toks pat (0,3 TWh).

Lietuvoje kovą suvartota apie 44 proc. mažiau gamtinių dujų, palyginti su vasariu. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,7 TWh – per mėnesį sumažėjo 41,7 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,7 TWh ir sumažėjo 46,2 proc., palyginti su vasariu. Latvijoje gamtinių dujų vartojimas sumažėjo 66,67 proc., o Estijoje – 57,14 procento. Bendrai Baltijos šalys kovą suvartojo 54,7 proc. mažiau gamtinių dujų nei vasarį (5,3 TWh).

Naftos kainų vidurkis kovą siekė 98 USD/bbl – jis 41,2 proc. didesnis nei vasarį, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 69,4 USD/bbl. Kainas didino neramumai Artimuosiuose Rytuose. Šį kovą vidutinė naftos kaina buvo 37,45 proc. didesnė nei 2025-ųjų m. kovą (71,3 USD/bbl). Šiemet kovą kainų vidurkis (98 USD/bbl) išliko mažesnis nei 2022-ųjų kovą, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 117,8 USD/bbl. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 84–113USD/bbl.

Mažmeninės benzino ir dyzelino kainos kovą, palyginti su vasariu, padidėjo atitinkamai 0,18 Eur/l ir 0,34 Eur/l.

Nacionalinė elektros generacija 2026 m. kovą patenkino apie 81 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Kovą elektros energijos vartojimas buvo apie 23,7 proc. mažesnis nei vasarį ir 2,7 proc. mažesnis nei 2025 m. kovą. Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija kovą išlikto vėjo elektrinės (403,5 GWh), pagaminusios 41,5 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Saulės elektrinės per mėnesį pagamino 157,6

GWh elektros energijos – tai patenkino 16,2 proc. vartojimo poreikio, šiluminės elektrinės pagamino 81,7 GWh ir patenkino 8,5 proc. elektros vartojimo poreikio. Per mėnesį apie 19 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos importuota per Lietuvos–Latvijos jungtis.

Didmeninės elektros kainų vidurkis kovo mėnesį siekė 82,15 Eur/MWh ir, palyginus su vasario mėnesiu (155,43 Eur/MWh), sumažėjo 47,1 procento. Elektros kainos kovo mėnesį buvo beveik perpus mažesnės dėl šiltesnių orų, sumažėjusio elektros vartojimo, taip pat padidėjusios vėjo elektrinių gamybos ir pigios, hidroelektrinėse pagamintos elektros importo iš Latvijos. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 75–115 Eur/MWh.

Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis 2026 m. kovą – 91 Eur/MWh. Lyginant 2026 m. kovo ir vasario mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos daugiausiai augo tik Vokietijoje (2,8 proc.), ženkliausiai mažėjo Suomijoje (-79,7 proc.). Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos kovą buvo Italijoje ir Airijoje, o mažiausios – Švedijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Suomijoje.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per 2026 m. kovą padidėjo nuo 0,279 Eur/kWh (2026-02-24) iki 0,285 Eur/kWh (2026-03-31), arba 2,2 procento. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo nuo 0,276 Eur/kWh (2026-02-24) iki 0,289 Eur/kWh (2026-03-31), arba 4,7 procento.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina kovo mėnesį, palyginti su vasariu, dėl nukritusių didmeninių kainų sumažėjo nuo 0,347 Eur/kWh iki 0,260 Eur/kWh, arba 25 procentais.

2026 m. kovo mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 20,9 Eur/MWh, arba 44 proc. mažesnis už vasario kainų vidurkį (37,3 Eur/MWh) ir 23,7 proc. didesnis nei 2025-ųjų kovą, kai buvo 16,9 Eur/MWh.

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina kovą – 8,87 ct/kWh, arba 5,6 proc. didesnė nei vasarį (kai buvo 8,4 ct/kWh) ir 13,6 proc. didesnė nei prieš metus, kai siekė 7,81 ct/kWh. Kovo mėnesį penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina – 8,24 ct/kWh, arba 6,4 proc. didesnė nei vasarį, kai buvo 7,84 ct/kWh, ir 14,2 proc. didesnė nei pernai kovą (7,3 ct/kWh).

Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per kovo mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,6 proc. – padaugėjo 1 662 elektromobiliais. 2026 m. balandžio 1 d. buvo įregistruoti 48 293 elektromobiliai (25 034 grynieji elektromobiliai ir 23 259 – įkraunami hibridai). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 54,7 procento.

2026 m. balandžio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotos 5 583 viešojo įkrovimo prieigos, kurių atiduodamoji galia siekė 368,5 MW. Per mėnesį viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 588 vienetais, arba 11,8 proc., o instaliuota papildomai 15,6 MW galios (ji padidėjo 4,4 proc.). Per metus viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 106,9 proc., arba 2 884, o bendra atiduodamoji galia išaugo 2,5 karto.

Viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse kovą suvartota 1,8 GWh elektros energijos – 10,2 proc. mažiau nei šių metų vasarį, tačiau 53,3 proc. daugiau nei prieš metus kovą, kai buvo suvartota 1,18 GWh.

Kovą nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,59 Eur, arba 2,9 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (10,30 Eur) ir pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (10,43 Eur).

LEA informacija