Siu­vė­ja, gelbs­tin­ti žmo­nių gy­vy­bes

Sun­kiu dar­bu ga­li­ma pa­siek­ti vis­ką

Au­ri­ka sa­ve pri­sta­to kaip pa­pras­tą mo­te­rį, užau­gu­sią kai­me ir tu­rin­čią su­val­kie­tiš­ko bei že­mai­tiš­ko krau­jo. Ma­ma Li­li­ja ki­lu­si iš Su­val­ki­jos, bet pa­mi­lu­si že­mai­tį Vy­tau­tą at­vy­ko gy­ven­ti į šį re­gio­ną. Au­ri­ka šei­mo­je užau­go kar­tu su tri­mis se­sė­mis, bū­da­ma vy­riau­sia.

„Nuo ma­žu­mės šei­mo­je bu­vo­me au­gi­na­mos ir auk­lė­ja­mos dar­bu, to­dėl ir neį­si­vaiz­duo­ju, kaip ga­li­ma kaž­ką pa­siek­ti be sun­kaus ir kant­raus dar­bo. Bai­gu­si 10 kla­sių Se­na­mies­čio mo­kyk­lo­je išė­jau mo­ky­tis į Plun­gės tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo mo­kyk­lą. Ten bu­vo gra­žiau­si ma­no me­tai, bu­vau la­bai ak­ty­vi mo­kyk­los gy­ve­ni­me, ta­pau mo­ki­nių ta­ry­bos pre­zi­den­te“, – pa­sa­ko­jo Au­ri­ka, tik gra­žiau­siais žo­džiais mi­nė­da­ma šią mo­kyk­lą ir jos mo­ky­to­jus.

 Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2026 m. gegužės 29 d. numeryje (Nr. 40)

Lina RUIBIENĖ / „Žemaitis“