Siūlo žaboti savivaldybių fantazijas

Kūrybingai interpretuoja

Žemės ūkio ministras KRK atkreipė dėmesį, kad sena problema dėl ūkiuose susidarančių atliekų tvarkymo apmokestinimo turėjo būti išspręsta, 2021 m. perkėlus atitinkamą europinę direktyvą į nacionalinę teisę, tačiau ji tik pagilėjo. Anot jo, Europos Sąjungos direktyvoje aiškiai pasakyta, kad žemės ūkis nėra komunalinių atliekų generuotojas, ir tai yra logiška, nes šieno daržinėje ar grūdų sandėlyje buitinių atliekų nesusidaro, jas generuoja žmonės, tačiau žemdirbiams tenka mokėti už pastatus.

„Kai sausį iš Kauno r. ūkininkų gavome sąskaitų kopijas, negalėjome patikėti – sumos už komunalines atliekas siekė net iki 5–6 tūkst. Eur. Kai pradėjome aiškintis ir gilintis, kodėl taip yra, identifikavome problemą, kad savivaldybės labai kūrybingai interpretuoja Vyriausybės nutarimą. Mes skyrėme tam daug laiko bei pastangų ir parengėme šio nutarimo pakeitimo projektą, kurį patvirtinus problema pagaliau bus išspręsta“, – sakė I. Hofmanas. Kartu jis pridūrė, kad žemės ūkis nesipurto mokesčių už buitines atliekas, tačiau jie turi būti skaičiuojami pagal realų jų kiekį, o ne pagal kažkokias menamas atliekas, apskaičiuojamas pagal pastatų plotą. „Taip buvo susitarta ir Vyriausybės nutarime tai atsispindėjo, kad ūkio subjektas mokėtų už faktines atliekas. Tačiau savivaldybės gudrauja, kaip galima skaičiuoti pagal plotą, buvo dar kvailiau skaičiuojama pagal dirbamos žemės plotą, o tai iš viso yra nesuvokiama“, – stebėjosi žemės ūkio ministras.

Mokestis už menamas atliekas?

Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius teigė, kad rekordas pasiektas, kai už 254 kv. m sandėlį buvo išrašyta beveik 7 tūkst. Eur sąskaita. „Kai pradėjome gilintis, paaiškėjo, kad ta sąskaita buvo klaidinga, perskaičiavus suma 100 kartų sumažėjo. Buvo pažadėta visiems ūkininkams perskaičiuoti, bet girdžiu, kad ne visi to sulaukė“, – įdomias komunalinių atliekų mokesčių detales atskleidė KRŪS vadovas.

Pasvalio r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Židonienė antrino, kad ir jų krašte žmonės piktinasi mokesčiu, kuris renkamas už menamas šiukšles. „Prie ūkinių pastatų net nėra konteinerių, bet mokame komunalinių atliekų mokesčio kintamąją dalį. Savivaldybė bando rasti pretekstą, kaip iš ūkininkų paimti mokestį, po nosimi mums pakiša seną įsakymą, kur yra nekilnojamojo turto rūšių sąrašas. Vadovaujasi tuo senu įsakymu, nors įstatymas juk yra viršesnis“, – stebėjosi pasvaliečių ūkininkų atstovė.

Kiaulių auginimo įmonės „Kupiškio Akmenlita“ vadovas Nerijus Jėcka skaičiais iliustravo, kaip didėja mokestis už komunalines atliekas: „2014-aisiais suma buvo per 1 800 Eur, o 2025 m. – jau daugiau kaip 5 000 Eur. Šiukšlės išvežamos du kartus per mėnesį, turime du standartinius konteinerius. Nežinau, ar tai yra normalu?“.

Dar įdomesnė situacija susiklostė Kauno r. – nors teismo sprendimu kiaulių auginimo veikla uždrausta, ūkis vis tiek gauna sąskaitas už komunalines atliekas. Susidariusi suma jau viršija 15 tūkst. Eur.

KRK narys Viktoras Pranckietis taip pat siūlė iš esmės aptarti komunalinių atliekų mokesčius, nes jų skaičiavimas ir pagal pastatų plotą yra panašus į papildomą reketišką nekilnojamojo turto apmokestinimą.

„Keistai atrodo: kuo daugiau rūšiuojame, tuo labiau brangsta komunalinių atliekų surinkimas. Kaimo gyventojai didžiumą atliekų rūšiuoja, bet moka vis daugiau. Čia reikia platesnės diskusijos, kad būtų mokama už faktines išlaidas, o ne už sugalvotus dalykus. Suprantu, kad atliekų tvarkymo įmonėms reikia išsilaikyti, nes apskrityse buvo pastatyta 10 įmonių pagal tai, kiek Lietuvoje 1995 m. buvo surenkama šiukšlių, bet dabar jų 3 kartus mažiau ir tų visų įmonių nereikia. Laikas būtų peržiūrėti tą sistemą“, – kvietė parlamentaras Bronis Ropė.

Aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius neslėpė, kad ir jį stebina savivaldybių išmonės, kaip galima interpretuoti Vyriausybės nustatytas taisykles, ir suabejojo, ar Žemės ūkio ministerijos siūlymo pakaks problemai išspręsti. „Jeigu neapribosime savivaldybių fantazijų, tai bijau, kad jos ras kitų būdų, kaip apmokestinti. Tokius polėkius, matyt, reikia riboti ir tam yra teisiniai mechanizmai. Atkreipiu dėmesį, kad kalbame ne apie visas savivaldybes, yra ir gerų pavyzdžių, kai apmokestinimas atitinka paties įstatymo ir pačių taisyklių logiką“, – pastebėjo aplinkos viceministras, paraginęs Vyriausybės atstovus įvertinti, ar savivaldybės šiuo atžvilgiu veikia sąžiningai ir teisingai.

KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika siūlė iš pradžių pabandyti patobulinti Vyriausybės nutarimą, o paskui, jeigu savivaldybės ir toliau piktnaudžiaus ir ras kitų interpretacijų, keisti Atliekų tvarkymo įstatymą.

Panašu į reketą

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis akcentavo, kad tai yra visuotinė problema, apimanti ne tik žemės ūkio ir pramonės įmones, bet ir gyventojus. Anot jo, mokame ir už butą, ir už garažą, ir už sodo namelį, ir už paveldėtą sodybą, nors keliose vietose vienu metu nebūname ir nešiukšliname – čia daug giliau viskas yra „pakasta“.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.