Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ne kartą yra minėjęs, kad vienas iš žemės ūkio politikos prioritetų išlieka trumpųjų žemės ūkio ir maisto gamybos grandinių skatinimas ir plėtra. Todėl neatsitiktinai Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) grįžtama prie minties, kad vienas iš tokių elementų, kuris padėtų smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams įsilieti į trumpąsias maisto tiekimo grandines, galėtų būti mobiliųjų skerdyklų finansavimas.
ŽŪM atstovai „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad, išklausius socialinius partnerius ir įvertinus jų potencialą kurti bei vystyti trumpąsias maisto tiekimo grandines, tapo akivaizdu, jog, siekiant, kad šviežias vietinis maistas trumpiausiu keliu pasiektų vartotojus, nepakanka orientuotis vien į prekybos vietų ar realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimą. Taip pat būtina užtikrinti vietoje užaugintos produkcijos tinkamą apdorojimą, paruošimą ir transportavimą. Todėl išryškėjo poreikis investuoti į specializuotą transportą didesniems kiekiams vežti – tiek paukštienos bei kitokios mėsos produktų paruošimui ir tiekimui rinkai, tiek produkcijos surinkimui iš ūkių ir jos nugabenimui galutiniam pirkėjui.
Be to, svarstomos galimybės remti ir derliaus nuėmimo įrangos įsigijimą, kad vietos gamintojai galėtų modernesniais, inovatyvesniais ir greitesniais būdais paruošti produkciją realizacijai, išsaugant daržovių, vaisių, uogų ir kito derliaus kokybę bei šviežumą.
Kaip informavo ŽŪM Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius, šiais metais planuojama papildyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano 2023–2027 m. (SP) priemonės „Trumposios tiekimo grandinės“ įgyvendinimo taisykles keliomis naujovėmis (tinkamomis finansuoti išlaidomis), kurios Lietuvoje turėtų dar labiau paskatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą. SP keitimai yra derinami su Europos Komisija (EK), tad tik po jos žvilgsnio paaiškės, ar ŽŪM sumanymams bus pritarta.
Anykščių r. ūkininkų sąjungos (ARŪS) pirmininkas, avių augintojas Žilvinas Augustinavičius teigė, kad kalbos apie investicijas į mobiliąsias skerdyklas nėra naujos, tokia mintis buvo keliama, tačiau nerealizuota. Ūkininkas prisipažino tokį sumanymą vertinantis gana atsargiai ar net skeptiškai. „Anksčiau jis netapo kūnu ir dabar abejočiau tokia galimybe. Tarkime, atvažiuoja mobilioji skerdykla į ūkį, paskerdžia vieną ar kelis gyvulius – ir kas toliau? Kur padėti skerdeną? Reikalingas išpjaustymas, šaldytuvai ir t. t.“, – kalbėjo avių augintojas.
Ūkio savininkas tiesiogiai vartotojams avienos netiekia, gyvas avis parduoda skerdimo įmonėms. Gal pravartu būtų savo ūkyje turėti skerdyklą ir išpjaustymo cechą? „Viena vertus, tokiu atveju pajamos būtų kažkiek didesnės, bet kartu išaugtų ir kaštai, atsirastų daugiau rūpesčių, tad sudėtinga pasakyti“, – svarstė Ž. Augustinavičius.
Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) pirmininkė Gintarė Kisielienė antrino, kad mobiliųjų skerdyklų finansavimo galimybės buvo aptariamos ir anksčiau, ir tai atrodė patrauklus dalykas. Kita vertus, anot jos, mobiliųjų skerdyklų steigimas turi būti pagrįstas ekonominiu efektu, kitaip ir gražiausia idėja praranda prasmę. „Mobilioji skerdykla tikrai būtų reikalinga, nes dabar esančios skerdimo įmonės plėšia. Kai brangiai moki už skerdimą, reikia branginti ir produkciją pirkėjui. Tada ėriena tampa nepigi, nors iš tikrųjų ši mėsa niekada nebuvo pigi, o brangi skerdimo paslauga tik dar labiau padidina savikainą“, – aiškino ŪP pašnekovė.
Anot G. Kisielienės, avių augintojams skerdykla ant ratų galėtų būti patraukli, jeigu joje būtų mažesnė skerdimo kaina. Reikia įvertinti ir tai, kad teikiant mobiliąsias skerdimo paslaugas, gali kilti tam tikrų iššūkių, pavyzdžiui, kaip bus tvarkomi kailiai ir pan. „Ūkininkai tikrai naudotųsi tokiomis skerdyklomis, bet yra tam tikrų dedamųjų, kurias reikėtų išspręsti. Iš tikrųjų viską nulems tokios paslaugos kaina“, – konstatavo LAAA pirmininkė.
Mobiliųjų skerdyklų paslaugomis suinteresuoti ir mėsinių galvijų augintojai. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė dr. Vilma Živatkauskienė akcentavo, kad ant ratų riedančios ir ūkininkų ūkius pasiekiančios skerdyklos turi daug privalumų – gyvulių nereikia transportuoti, todėl jie nepatiria streso, o tai turi įtakos mėsos kokybei. Žinoma, toks būdas parankus ir ūkininkui. Tačiau užsienio šalių praktika rodo, kad ne viskas būna sklandu, o prie nesklandumų prisideda ir aršūs gyvūnų teisių gynėjai, kurie vis labiau ima persekioti ūkininkus ir žemės ūkio veiklą.
„Mūsų asociacija kėlė tokią idėją, turėjome daug entuziazmo dėl mobiliųjų skerdyklų, prieš keletą metų buvome pasikvietę į Lietuvą ekspertę iš Prancūzijos – mėsinių galvijų augintoją ir mobiliosios skerdyklos savininkę, kuri dalijosi savo patirtimi šioje srityje. Bėda ta, kad ten šis projektas bankrutavo, ūkininkė, regis, skerdimus vykdė pagal halalo sertifikato reikalavimus, be apsvaiginimo, todėl galėjo patirti „žaliųjų“ persekiojimą. Švedijoje, regis, irgi neliko tokio projekto, nors švedai buvo mobiliųjų skerdyklų pradininkai“, – aiškino V. Živatkauskienė.
Prancūzijos ūkininkė buvo daug investavusi į modernią mobiliąją skerdyklą, kurią sudarė trys furgonai – personalo higienai užtikrinti, galvijams skersti bei šalutiniams produktams surinkti ir mėsai atšaldyti bei transportuoti. „Galbūt kažko galima būtų ir atsisakyti, bet investicijos į tokią skerdyklą būtų gana didelės“, – pastebėjo ŪP pašnekovė.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 13 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.