So­cia­li­nis tei­sin­gu­mas ar at­skir­tis?

Plungė („Žemaitis“). Nors gy­ve­na­me XXI am­žiu­je, kai dau­ge­liui at­ro­do sa­vai­me su­pran­ta­ma na­muo­se tu­rė­ti vi­sus bui­ti­nius pa­to­gu­mus, kai kam vis dar ten­ka su­si­dur­ti su vi­siš­kai ki­to­kia rea­ly­be. Ko­ne Plun­gės cent­re, J. Tu­mo-Vaiž­gan­to gat­vė­je, esan­čia­me me­di­nia­me dau­gia­bu­čia­me na­me su neį­ga­lia duk­ra gy­ve­nan­ti Eu­ge­ni­ja nau­do­ja­si griū­van­čiu lau­ko tua­le­tu. Mo­te­ris ne­di­de­lį bu­tu­ką nuo­mo­ja­si iš Sa­vi­val­dy­bės, jai kas mė­ne­sį už nuo­mą mo­ka po kiek dau­giau nei 200 eu­rų, ta­čiau su duk­ra yra pri­vers­tos gy­ven­ti so­cia­li­nė­je at­skir­ty­je. Val­di­nin­kai iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką ir pa­ban­dy­ti ras­ti išei­tį su­ju­do tik šia si­tua­ci­ja su­si­do­mė­jus „že­mai­čiui“, bet klau­si­mas, ta pa­gal­ba bus rea­li ar tik for­ma­li, lie­ka at­vi­ras.