Sodo technika užkariauja kiemus, bet specialistai įspėja: daugelis daro šią klaidą

Šiandien retas individualaus namo ar sodybos savininkas apsieina ir be kultivatorių, aeratorių, krūmapjovių, lapų siurblių, šakų genėtuvų, šlavimo ir plovimo įrenginių bei kitos sodo technikos.

Kodėl verta rinktis ilgaamžius įrenginius?

Kasmet į rinką išleidžiamos dešimtys naujų įrankių – benzininius ir elektrinius vis dažniau keičia akumuliatoriniai modeliai, kurie yra lengvesni ir patogesni. Skaičiuojama, kad pasaulyje per metus parduodama 48–55 mln. akumuliatorinių sodo įrankių – vejapjovių, žoliapjovių, gyvatvorių žirklių ir kitų.

Aplinkosaugos specialistai primena rinktis ilgaamžius, patvarius gaminius, o ne vienkartinio ar trumpalaikio naudojimo įrenginius – prireikus juos verčiau išsinuomoti. O savo tarnavimo laiką baigusią techniką būtina perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.

„Išpuoselėta aplinka, galimybė basomis vaikščioti ant žolės, šalia namų augantys medžiai, krūmai ar žydinčios gėlės – kone kiekvieno lietuvio svajonė. Vis dėlto tokiai aplinkai sukurti ir išlaikyti reikia laiko ir pastangų. Sodo darbus šiandien išties palengvina elektriniai ir akumuliatoriniai įrankiai, tačiau svarbu nepamiršti, kad gyvavimo ciklui pasibaigus, netinkamai sutvarkyti jie gali pakenkti tiek žmogui, tiek gamtai“, – atkreipia dėmesį Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Elektriniams ir akumuliatoriniams sodo įrankiams, kaip ir kitiems elektronikos prietaisams, pagaminti naudojama daug įvairių žaliavų – metalų, plastikų, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų bei dujų, taip pat vertingų metalų, tokių kaip auksas, sidabras, varis ar platina.

Sodo ir daržo elektriniai įrankiai, kaip ir kiti gaminiai, dėvisi ir tampa atliekomis, o juose esantys įvairūs metalai, baterijos, plastiko, stiklo ir kitos medžiagos po perdirbimo naudojamos naujų gaminių gamybai.

Atliekoms patekus į aplinką, jų irimo metu gali išsiskirti pavojingos medžiagos – sunkiųjų metalų junginiai, plastikai, šiltnamio efektą sukeliančios dujos, taip pat švinas ir kadmis, galintys paveikti nervų sistemą ir smegenis. Baterijose esantys elementai, tokie kaip nikelis, kobaltas ar ličio junginiai, taip pat priskiriami prie pavojingų medžiagų – pažeista baterija, pavyzdžiui, išmesta į mišrių atliekų konteinerį, gali užsidegti ar sprogti. Dėl šios priežasties vien Lietuvoje kyla keliolika gaisrų.

Ką daryti su nebereikalinga sodo technika?

Sugedusius ar nebetinkamus naudoti sodo įrankius būtina perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Artimiausius elektronikos, buitinės technikos, baterijų ir akumuliatorių priėmimo punktus galima rasti svetainėje www.atliekos.lt.

Nebereikalingą elektroniką taip pat galima priduoti pardavimo vietose arba pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.

GIA informacija