Sotus alkano nesupras: balandžio mityba keičia derliaus scenarijų

Vienas svarbiausių elementų šiame etape yra fosforas. Jis atsakingas už energijos apykaitą, šaknų vystymąsi ir aktyvų augalo startą. Tačiau pavasarį, kai dirvožemis dar šaltas ir dažnai per drėgnas, fosforo, boro, mangano pasisavinimas iš dirvos yra ribotas, nors augalas fiziologiškai jau auga. Dėl to ypač fosforo panaudojimas per lapus tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Praktikoje svarbu visą reikalingą fosforo kiekį kultūriniams augalams atiduoti su pirmu važiavimu ir nedalinti jo į kelis purškimus, nes fosforas kritiškai reikalingas būtent dabar, o vėliau jo trūkumo kompensuoti nebepavyksta.

Iki bamblėjimo pradžios (BBCH 31) kviečiuose vyksta varpos segmentacijos procesai – sprendžiasi produktyvių stiebų skaičius, varpos struktūra ir grūdų formavimasis. Varpos segmentacija prasideda dar krūmijimosi metu ir tęsiasi iki pirmojo bamblio, todėl derliaus „brėžinys“ augale yra piešiamas gerokai anksčiau, nei matome pačią varpą. Galutinį derlių lemia keli pagrindiniai komponentai: apie 20 proc. sudaro augalų skaičius, apie 29 proc. – varpų skaičius, o net 51 proc. – grūdų skaičius. Tai reiškia, kad didžioji derliaus dalis yra nulemiama būtent šiame ankstyvame tarpsnyje, o čia prarasto potencialo vėliau kompensuoti praktiškai nebeįmanoma. Todėl šiuo metu atiduoti maisto elementai tiesiogiai veikia varpos produktyvumo formavimąsi: manganas užtikrina aktyvią fotosintezę ir energijos gamybą, cinkas dalyvauja fermentų susidaryme abiotinio streso metu ir yra atsakingas už grūdų mezgimąsi, o varis skatina chlorofilo susidarymą ir didina žiedadulkių gyvybingumą. Praktikoje tai reiškiasi labai paprastai – jei šiame etape trūksta mikroelementų, formuojasi mažesnė varpa ir mažėja grūdų skaičius. Kitaip tariant, „tuščių varpų efektas“.

Rapsuose išlieka ta pati ankstyvos mitybos svarba. Šiuo laikotarpiu formuojasi šoniniai ūgliai ir žiedynai, nuo kurių tiesiogiai priklauso būsimas ankštarų skaičius. Boras stiprina ląstelių sieneles ir užtikrina audinių vientisumą, jis taip pat būtinas augimo taškų veiklai, dalyvauja žiedynų formavime bei turi tiesioginę įtaką žydėjimui ir apvaisinimui – o nuo to priklauso produktyvių ankštarų formavimasis. Kartu su boru svarbus ir molibdenas, kuris dalyvauja azoto skaidymo procesuose ir leidžia augalui efektyviai panaudoti azotą baltymų gamybai. Manganas atsakingas už efektyvios fotosintezės veiklą ir cukrų kaupimąsi, o kalis užtikrina maisto medžiagų judėjimą iš šaknų į antžeminę rapsų dalį.

Ne mažiau svarbų vaidmenį purškimuose atlieka organiniai produktai – aminorūgštys, huminės ir fulvinės rūgštys, jūros dumbliai. Jie veikia kaip natūralūs kompleksai, padedantys maisto medžiagoms greičiau ir efektyviau patekti į augalą. Be to, jie padeda augalui pasiruošti stresinėms sąlygoms. Įprastai augalo reakcija į stresą trunka iki dviejų savaičių – tai pakankamas laikas, kad būtų padaryta žala. Biostimuliatoriai šį laiką gali sutrumpinti perpus, nes augalas greičiau aktyvuoja apsauginius mechanizmus ir pradeda atsistatymo procesus. Dėl to organinių produktų didžiausia vertė atsiskleidžia tada, kai jie naudojami prieš stresą, o ne po jo.

Žvelgiant iš praktinės pusės, labai svarbu įvertinti konkretaus lauko būklę. Gerai išsikrūmijusiame, potencialiame pasėlyje pagrindinis tikslas yra išlaikyti jau sukurtą potencialą – subalansuoti mitybą, įdėti mikroelementus ir stabilizuoti augimą. Silpnesniuose laukuose prioritetai keičiasi – čia reikia skatinti krūmijimąsi, stiprinti šaknų sistemą ir „užkurti“ augalą. Tokiais atvejais huminės medžiagos ir biostimuliatoriai tampa dar svarbesni.

Svarbūs ir technologiniai niuansai. Ankstyvą pavasarį, kai temperatūros dar žemos, nereikėtų persistengti su didelėmis suspensinių produktų normomis, nes mišiniai sunkiau maišosi, todėl vertėtų rinktis naudoti tirpalus. Vėliau, orui sušilus, puikus pasirinkimas – suspensijų formos mikroelementų produktai, nes jie turi ilgalaikį maitinimą dvi savaites ir daugiau. Mišiniuose organiniai produktai veikia kaip „nešėjai“, padedantys augalui efektyviau pasisavinti veikliąsias medžiagas.

Galų gale viskas susiveda į aiškų principą – badaujantis augalas negeneruoja derliaus. Jei vegetacija trunka apie 100 dienų, tai kiek dienų augalas buvo streso ar mitybos trūkumo būsenoje, tiek dienų nebuvo kuriamas derlius. Todėl pirmasis mitybinis purškimas nėra papildoma technologijos dalis – tai momentas, kai sprendžiasi, kiek derliaus augalas realiai sugebės užauginti.

Rekomendacijos purškimams:

• PROFI COMBI MAX 1–2 l/ha – rinkoje vienintelis ir pigiausias net 9 elementų kompleksas visiems augalams. Naudojamas, kai nėra lapų ar dirvos tyrimų. Jokių maišymo iššūkių.
• AMINOSOL 0,5-1 l/ha – organinis produktas, turintis didžiausią aminorūgščių kiekį (715 g/l) rinkoje. Puikus partneris augalų apsaugos produktams, ypač maišant su herbicidais.
• STIMAGIC 0,5-1 l/ha – penki viename. Vienintelis 5 veiklių medžiagų biostimuliatorius, skirtas stiprinti augalo imuninę sistemą.

Kontroliniame variante pavaizduotas augalas gauna optimalų maitinimą su visais elementais. Toliau kviečių nuotraukose eliminuotas tam tikras elementas (užrašyta). Skirtumai matomi tiek šaknyno, tiek antžeminėje augalo dalyje.

 UAB „Scandagra“ fotoinformacija

Nr. 107/7