Sparnuočiai tapo gyvenimo aistra

Iš Dzūkijos – į Kėdainių kraštą

Tik nedidelė dalis fotoaparatų kadruose įamžintų paukščių „suskrido“ į gamtos fotografijų parodą „Sparnuoti susitikimai“, eksponuojamą Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje. „Turbūt galiu sakyti, kad esu Kėdainių krašto žmogus. Mane vis dar traukia tėvų namai, tačiau savais jau laikau tuos, kuriuose gyvenu dabar. Esu kilusi iš Dzūkijos, Leipalingio miestelio. Paukštinėti traukia ir gimtinė – šiemet tai bus jau ketvirtas mano sezonas“, – pasakoja J. Jodeikienė. Paukštinėjimu moteris vadina visą savo laisvalaikį – tai ne tik paukščių fotografavimas, bet ir jų stebėjimas. Šis užsiėmimas ją įtraukė taip, kad tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Prieš pradėdama fotografuoti, ji pažinojo tik dažniausiai sutinkamus paukščius – vieversį, zylę, varną, gervę, gandrą, kregždę. Beje, zylių yra užfiksavusi net šešias rūšis.

Kiek paukščių rūšių užfiksavo 2025 m., dar neskaičiavo, tačiau 2024-aisiais jų buvo net 101. Iš jų net 31 rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Dauguma šių sparnuočių užfiksuota Kėdainių r., Vilainių sen., yra ir Dzūkijoje stebėtų paukščių, bet visi jie aptinkami ir Kėdainių krašte. Įdomu tai, kad žemdirbių kraštu laikomame Kėdainių r. gausu į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų paukščių rūšių. Neretas linkęs kaltinti žemdirbius dėl agrarinio kraštovaizdžio ir paukščių nykimo – galbūt tame yra dalis tiesos. Tačiau ten, kur derlinga žemė, yra ir maisto, o kur yra maisto – ten gyvena ir paukščiai. Taip veikia visa gyvybės grandinė.

Gamtininkas Marius Čepulis, ne kartą viešėjęs Kėdainiuose, yra pastebėjęs, kiek daug čia galima aptikti paukščių rūšių, nors iš pirmo žvilgsnio šis kraštas gali pasirodyti labiau pramoninis nei gamtos oazė.

Nuo sodybos vaizdų – iki paukščių

Paklausta, ar žinios apie paukščius plėtėsi fotografuojant, ar jais domėjosi ir anksčiau, J. Jodeikienė šypsosi: „Čia pandemija „kalta“, kai teko dirbti iš namų – ir man tai labai patiko. Gyvenu tokioje vietoje, kur dirbti namuose yra tikras malonumas – pakeli akis nuo darbo ir matai, kas vyksta už lango. Šaltuoju metų laiku pradėjau lesinti paukščius – jų vis daugėjo. Tada ir atsirado noras juos užfiksuoti.“

Iki tol ji dažniau fotografuodavo savo sodybos augalus, saulėlydžius, vėliau – ir Šiaurės pašvaistes. Tačiau paukščiai pamažu užėmė vis svarbesnę vietą. Žinoma, pasiliko aistra ir Šiaurės pašvaistėms, bet čia – jau kita tema. „Patikėkit, paukščius fiksavau visaip. Net neturėdama fotoaparato, palikdavau mobilųjį telefoną lauke filmuoti, o vėliau „ištraukinėdavau“ stop kadrus. Galiausiai supratau – noriu išmokti fotografuoti paukščius“, – pasakoja ji. Įsigijusi technikos, moteris išėjo į laukus.

Pirmieji įsimintini kadrai gimė pavasarį, balandžio mėn. „Kaip tik buvau gavusi dovanų fotoaparatą su objektyvu ir išėjau ieškoti paukščių. Kadangi gyvename prie Juodkiškio tvenkinio, pirmiausia užfiksavau laukių porelę. Pirmą kartą gyvenime pamačiau, kaip poruojasi paukščiai, ir tai nufotografavau. Turiu pasakyti – tai užkabino ilgam“, – prisimena ŪP pašnekovė.

Kaip pripažįsta, techninių fotografijos žinių tuomet neturėjo visai. Iš pradžių fotografavo viską, kas juda, tačiau netrukus suprato, kad reikia mokytis ir tobulėti. Buvo įsigijusi nuotolinius fotografijos kursus, susipažino su fotoaparato valdymu, tačiau jų taip ir nebaigė. Vėliau žinias gilino savarankiškai – domėjosi, skaitė, bandė. Tai buvo ilgesnis kelias, bet, kaip sako, tikrai vertas pastangų.

Paukštinėjimas ilgam užėmė visą jos laisvalaikį – kuriam laikui net buvo nustojusi skaityti knygas ir žiūrėti filmus. Dabar šie pomėgiai pamažu sugrįžta, tačiau ryšys su gamta jau tapo neatsiejama gyvenimo dalimi.

Paukštis – laisvės pojūtis

Tądien, per Pempės dieną, parodos lankytojai šio paukščio neišvydo, nors J. Jodeikienė yra jį fotografavusi. Pasak jos, pempė anaiptol nėra tik juoda – jos plunksnos žaižaruoja žaliais ir violetiniais atspindžiais, todėl tai itin gražus paukštis, kuriam šarmo ir išskirtinumo priduoda „pankiška“ šukuosena.

Paklausta, su kuo jai asocijuojasi paukštis, moteris trumpam susimąsto: „Su laisvės pojūčiu ir galimybe būti ten, kur nori. Juk turbūt ne vienas esame sapnavę, kad skrendame. Vaikystėje man tai nutikdavo dažnai. Nežinau – gal tai užslėptas žmogaus ilgesys.“

Nuotykiai paskui paukščius

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 27 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.