Specialistai įspėja: nuo -15 °C lauke laikomus gyvūnus reikia įvesti į vidaus patalpas

Nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ specialistai primena, kad temperatūrai nukritus žemiau -15 °C reikia įleisti lauke gyvenančius šunis ir kates į vidaus patalpas, nes kitaip yra rizikuojama gyvūno sveikata ar net gyvybe.

Anot gyvūnų gerovės specialistų, net jei šuns būda tvarkinga, o maisto ir vandens netrūksta, orams stipriai atšalus reikia apsaugoti augintinį nuo atšiaurios žiemos keliamų kančių – įvesti jį į vidų. Šaltis pavojingas visiems naminiams gyvūnams, tačiau ypatingai pažeidžiami yra vyresnio amžiaus arba labai jauni, trumpo kailio gyvūnai ar gyvūnai, nepratę gyventi lauke.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įvedus į vidų temperatūros skirtumas neturėtų būti itin didelis, nes iš didelio šalčio į didelę šilumą įvedus gyvūną galima jam pakenkti, o taip pat jam vėliau bus sudėtinga vėl prisitaikyti prie lauko temperatūros.

Prie būdos pririšti šunys – iki kaklo sniege

Spaudžiant dideliam minusui išgyventi lauke ypač sunku – prie būdos pririštam šuniui, nes jis yra įkalintas ir neturi galimybės susirasti šiltesnės vietos.

„Šiuo laikotarpiu gauname daug pranešimų apie prie būdos paliktus šalti šunis, neturinčius tinkamos būdos. Kai kurie vaizdai šokiruoja: gyvūnai iki kaklo užsnigti ir negali net pajudėti. Tokie pranešimai ateina iš visos Lietuvos“, – pasakoja GGI vadovė.
Situacija nesikeičia jau ne vienerius metus, gyvūnų savininkai, laikantys šunis pririštus prie būdos, neretai nesuka galvos dėl per šalčius kenčiančio gyvūno: nepasirūpinama apšiltinta būda, sotesniu maistu, gyvūno judėjimo zonoje nenukasamas sniegas.

„Ypatingai liūdna, kad kaip savanoriška organizacija, deja, visiems gyvūnams padėti neturime pajėgumų, todėl labai prašome gyventojų pastebint šąlantį gyvūną paprašyti gyvūno savininkų pagerinti šuns laikymo sąlygas, o esant -15 °C ir daugiau įvesti šunį į patalpą. Jei pakalbėti su gyvūno savininku nėra galimybės ar jis nesutinka padėti gyvūnui, svarbu kuo greičiau kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, seniūnijų seniūnus ir seniūnaičius. Jei situacija kritinė ir gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis – į Lietuvos policiją“, – apie keturkojus, kuriems būtina pagalba pasakoja GGI vadovė.

„Prašome ir institucijų bendradarbiavimo į kritines situacijas per šalčius reaguoti kiek galima greičiau. Juk spaudžiant dideliam šalčiui tokiam iki kaklo užsnigtam šuniui kiekviena naktis gali būti paskutinė“, – teigia B. Vaitiekūnaitė.

Už kančios sukėlimą augintiniui – baudos

Augintinio priežiūra jau nebėra tik šeimininko sąžinės ar geranoriškumo reikalas. Šuns laikymas žiemą netinkamomis sąlygomis yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį gresia baudos ar net gyvūno konfiskavimas.

Šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, su kuria dažnai susiduria lauke laikomi šunys, kurių šeimininkai net žiemą, spaudžiant dideliam šalčiui, jais pasirūpinti neskuba.

Gyventojai, laikantys šunis pririštus prie būdos privalo pasirūpinti šilta ir gyvūno poreikius atitinkančia būda. Ji turi būti pakelta nuo žemės, kad į jos vidų nesismelktų nuo žemės kylantis šaltis ir drėgmė, o sienos bei stogas – sandarūs, neperlyjami ir neperpučiami, be plyšių. Pati būda turėtų stovėti užuovėjoje, sningant šuns judėjimo zonoje sniegas nukasamas.
Svarbu, kad būdoje būtų sausa ir šilta, tam geriausiai tinka pakloti šiaudų, o neturint šiaudų galima panaudoti šieną. Esant šaltam orui, svarbu nuolat tikrinti, ar būdos viduje nėra drėgmės, ar šiaudai nesustumti į vieną būdos kampą.

Taip pat žiemą gyvūnus augintinius maitinti reikėtų sočiau, kaloringesniu maistu. Dažnai pakeisti lauke esančio gyvūno dubenėlį su vandeniu, pilti šiltą, kuris lėčiau suledės bei suteikti nuolatinę prieigą prie šviežio vandens ir maisto.
 

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ informacija