Sprogimų vietose – geresnis derlius?

Keisti skirtumai

Ukrainos Charkivo sritis karo poveikį jaučia nuo pirmųjų didelio masto invazijos dienų 2022 m. vasarį. Dabar ten auga jau trečias derlius nuo karo pradžios.

Visoje srityje šią vasarą vyraujant karščiui ir sausrai, žieminiai kviečiai geriausiai atrodo buvusių sprogimų vietose. Išminavus lauką ir dirbant žemę trečiąjį sezoną lauko mikroreljefas buvo atkurtas, nors įdubos vis dar pastebimos. Pirmaisiais metais lauke buvo auginami kukurūzai, paskesniais – saulėgrąžos, o dabar – žieminiai kviečiai.

Buvusių sprogimų vietose jie akivaizdžiai geriau vystėsi palyginti su aplinkiniu fonu: intensyvesnė spalva, labiau išsivysčiusi vegetatyvinė masė ir sparčiau bei geriau besiformuojančios varpos. Vidutinis augalų aukštis šiose zonose siekė 70 cm, kai kitų – tik 50 cm, pastebi portalas agrotimes.ua. Tyrimų duomenis pateikusi Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Dirvožemio mokslo ir agrochemijos instituto mokslo darbuotoja Yana Pogromska teiginius iliustravo iškalbingomis nuotraukomis: buvusių kraterių paviršiuje augusių žieminių kviečių varpos kone trečdaliu pranoksta savo "kaimynes" iš to paties lauko.

Pasak mokslininkės, didesnio kalibro artilerijos sviedinio (120 mm ir 80 mm) "poveikis" yra pastebimai geresnis. Kuo galima paaiškinti šokiruojančius pastebėjimus apie netikėtą efektą nepaisant karo veiksmų destruktyvaus poveikio šaliai, taip pat ir žemės ūkiui, žemės užterštumo cheminėmis medžiagomis? 

Pasak dirvožemininkės Y. Pogromskos, efektą lėmė kelios aplinkybės. Viena iš jų ta, kad buvo giliau suardytas dirvožemis, armens padas. 

Oro sąlygos

2024 metų vasara ir ruduo buvo sausi, žiema daugiausia be sniego ir su ilgais teigiamos temperatūros periodais. 2025 metų pavasario pradžia buvo labai šilta, tačiau vėliau prasidėjo temperatūros svyravimai, buvo keli ilgalaikių šalnų laikotarpiai. Gegužės mėnesiui buvo būdingi dideli krituliai mėnesio viduryje ir pastebimas oro temperatūros padidėjimas antroje pusėje.

Tačiau dėl labai mažo metinio kritulių kiekio dirvožemio drėgmės lygis tiek rudenį, tiek pavasario vegetacijos pradžioje buvo gerokai mažesnis nei įprastai. Gegužės 25 d. dirvožemio drėgmės atsargos metro dirvožemio sluoksnyje buvo daugiau nei tris kartus mažesnės nei būdinga šiam laikotarpiui. Tokios sąlygos lėmė didelę kviečių vystymosi priklausomybę nuo šaknų sistemos gylio ir drėgmės atsargų dirvožemyje.

Gegužės pabaigoje, kai pagaliau prasidėjo lietus, laukuose buvo galima pamatyti intensyvesnės žalios spalvos plotai, kurie atitiko artilerijos sprogimų vietas.

Kaip tai suveikė?

Vizualiai vertinant ir lauko matavimais nustatyta, kad skirtingo kalibro artilerijos sviedinių kraterių vietoje pastebimi tam tikri skirtumai. 120 mm kalibro sviedinių kraterių skersmuo yra ~2,5–3 m, gylis – ~0,8–1,2 m, o 80 mm kalibro sviedinių –  atitinkamai ~1,5–2 m ir ~0,5–0,7 m. Kraterių forma kūginė, su būdingais grunto išstūmimais per visą duobės perimetrą. Tokie krateriai susidarė dėl paviršinio sprogimo, tačiau poveikis dirvožemio struktūros mechanikai yra pastebimas ir šiuo atveju pasitarnavo agrotechniškai.

2023 m. pavasarį tiriamas laukas buvo išvalytas ir išlygintas: išminuotas savadarbiais volais, sumontuotais prie traktoriaus T-150. Prieš sėjant kukurūzus dirva buvo kultivuojama sunkiu diskiniu įrankiu, kuris susmulkina dirvą, išlygina paviršių ir sutankina jį, kad augalai tolygiai sudygtų.

Karo paveiktas dirvožemis nebuvo rekultivuojamas, o atliktas tik paviršiaus išlyginimas ir žemės dirbimas, nekeičiant dirvožemio horizontų. Pagrindinis lauko paruošimas be visiško rekultivavimo ir gilaus purenimo suformavo nevienalytį mikroreljefą ir dirvožemio tankio skirtumus, kurie turėjo įtakos hidroterminiam režimui ir augalų vegetacijai. Be to, dirbimo metu kraterių įdubos buvo iš dalies užpildytos paviršinių sluoksnių dirvožemiu, taip pat augalinėmis liekanomis. Tokiose vietose laikui bėgant susidarė derlingesnis sluoksnis: su daugiau organinių medžiagų, geresniu drėgmės absorbavimu ir mikrobų aktyvumu. Tai galėjo sudaryti palankias sąlygas augalų augimui, ypač sustiprinti jų mikrobiologinį aktyvumą ir maistinių medžiagų prieinamumą buvusių kraterių zonoje.

Augalų reakcija

Atsižvelgiant į sezono meteorologines sąlygas, kai pagrindinis augalų augimą ribojantis veiksnys buvo anomali sausra, geresnė kviečių būklė buvusių sprogimų vietose siejama su dirvožemio hidrologiniu režimu, geresniu drėkinimu ir mažesniu dirvožemio tankiu sprogimo zonoje.

Kitaip sakant, žemės žaizdų stebėjimai rodo, kad tose vietose dirvožemis geriau išlaiko drėgmę ir yra geresnės struktūros. Be to, ankstesni sutrikdyto juodžemio tyrimai parodė pagerėjusį augalų geležies ir cinko įsisavinimą antraisiais–trečiaisiais metais po sprogimo ir padidėjusį augalams prieinamo fosforo bei kalio kiekį. O duobių užpildymas paviršiniu derlingu dirvožemiu, sumaišytu su augalų liekanomis, dirbimo metu sudarė sąlygas geresniam humuso susidarymui ir augalų mitybos režimui.

Būtent šios sąlygos prisidėjo prie padidėjusio pasėlių derlingumo trečiaisiais sėjomainos metais po sprogimų.

Parengė Ričardas Čekutis