Stums į bankų glėbį nuo mažens

Mokykloms regionuose išsaugoti, darželiams steigti valstybė labai gaili pinigų, o mokinių dienpinigių skaitmeninimui – iždas atviras. Į bankų glėbį norima pastūmėti nuo mažens – finansų ministrė Gintarė Skaitė pristatė projektą, pagal kurį jau pirmokai bus skatinami atsiskaityti negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose. Kai kurie politikai ir Lietuvos tėvų forumo atstovai mano, kad siekis visus suvaryti į virtualybę turi gilesnių prasmių ir poveikių. Skaitmenizavimą lydi kontrolė, nes surenkama daug duomenų apie asmenį, o kaip jie panaudojami?

Skaitmeninimui – 5 milijonai

Valdžia ir bankai labai nori iš mūsų gyvenimo išstumti grynuosius pinigus, kurie leidžia išsaugoti privatumą perkant. Tai nepatinka nei valdžiai, nei bankams, nei prekybininkams, nes jie apie piliečius nori žinoti viską. O kai viską žinai – viską ir valdai, net žmogaus piniginę.

Nuo šių metų pradžios algas privalu išmokėti tik elektroniniu būdu. O nuo lapkričio 1 d. galios naujas draudimas – žmogus negalės atsiskaityti grynaisiais mokant daugiau kaip 5 000 Eur. Pažeidus šį draudimą, gresia nemažos baudos. Žmogaus teisė su savo uždirbtais pinigais elgtis taip, kaip jam yra patogiau ir geriau, akivaizdžiai ribojama, tačiau apie tai niekas nekalba. Net ir narsiems kovotojams už žmogaus teises ši tema – neįdomi.

Valdžia eina toliau: į elektroninį gardą nori varyti jau nuo mažens. Apie tai neseniai pranešė Finansų ministerija (FM). Finansų ministrė G. Skaistė savivaldybėms ir mokyklų vadovams pristatė projektą, pagal kurį mokiniai bus skatinami atsiskaityti negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose. Tokios paskatos iždui kainuos apie 5,2 mln. Eur.

„Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus. Be to, projektas leis mokyklose plėsti ne tik negrynųjų pinigų naudojimą, bet ir kitų skaitmenizuotų paslaugų teikimą, kas yra ypač aktualu kuriant šiuolaikišką ir modernią mokyklą“, – teigė finansų ministrė.

Žinos kiekvieną vaiko judesį

FM pranešė, kad projektas orientuotas į dvi veiklas. Pirmoji bus nukreipta į bendrojo ugdymo įstaigų valgyklas, kuriose projekto metu bus diegiama atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikyta infrastruktūra: išmanūs kasos aparatai, kortelių skaitytuvai, pagal poreikį – ir savitarnos terminalai. Mokyklų valgyklose atsiskaityti negrynaisiais pinigais galės mokiniai nuo pirmos klasės.

Antroji veikla apims mokinių aprūpinimą mokėjimo priemonėmis, jos metu bus finansuojamas elektroninių mokinio pažymėjimų su integruota elektroninės piniginės funkcija išdavimas. Taip pat bus sudaryta galimybė į pažymėjimus įdiegti ir kitus funkcionalumus, pavyzdžiui, nemokamo maitinimo ir neformalaus švietimo apskaitą, lankomumo ir praėjimo kontrolę, bibliotekos paslaugas, viešojo transporto bilietą.

Projektą planuojama pradėti 2022 m. III ketv. ir užbaigti iki 2023 m. pabaigos. Šiam projektui įgyvendinti numatoma skirti 5 mln. 224 tūkst. Eur. Mokinių finansų skaitmeninimo projektas – viena iš 2,225 mlrd. Eur „Naujos kartos Lietuva“ plano, kuris finansuojamas Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, sudedamųjų dalių.

Kas užsako muziką?

FM informavo, kad ruošiantis projektui su mokyklų ir savivaldybių bendruomene pasitikrinta, ar tai būtų aktualu. Skelbiama, kad tokią iniciatyvą palaikė net 82 proc. tėvų (iš 4 869 respondentų) ir 78 proc. mokinių (iš 3 179 respondentų). Taip pat teigiamai atsiliepė 83 proc. savivaldybių (iš 52 respondentų). Pagrindiniai nurodomi mokėjimų negrynaisiais pinigais privalumai – paprastesnis atsiskaitymas, saugumas ir finansinio raštingumo ugdymas.

Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos narys Darius Trečiakauskas „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad dėl mokinių dienpinigių skaitmeninimo projekto su jų organizacija niekas nesitarė ir neklausė požiūrio. „Mes šiai valdžiai nesame partneris, paprastai mūsų neklausia. O dėl apklausų rezultatų, tai jos gali būti tokios, kokių kam reikia, – kas moka, tas ir muziką užsako“, – savo nuomonę išsakė LTF atstovas.

Riša prie virtualybės

D. Trečiakauskas samprotavo, kad skaitmeninimas turi daug gilesnių prasmių: „Tai vyksta visos valstybės mastu. Priimtas įstatymas, draudžiantis atsiskaitymus grynaisiais, kai mokama suma didesnė nei 5 000 Eur. Tai – sveiku protu nesuvokiamas dalykas. Juk kai kurie bankai už lėšų laikymą įveda mokestį. Taigi esame stumiami į bankų glėbį, o šie diktuoja sąlygas.“

Virtualiųjų pinigų propagandą ir žūtbūtinį moksleivių įtraukimą į skaitmeninį atsiskaitymą jis vadino sunkiai suvokiamu ir paaiškinamu procesu. „Yra žinoma, kad jeigu vaikai kartu su laukiniais gyvūnais praleido daugiau nei 4–5 metus, jie grįžti į žmogišką gyvenimą nebegali. Gal ir čia yra panašių tikslų? Jeigu vaikams nuo mažens bus diegiama, kad yra ne dvi, o daugiau lyčių, kad šeimą sudaro ne vyro ir moters sąjunga, kad pinigai yra tik virtualūs ir t. t., užaugs mankurtų karta, pririšta prie virtualybės“, – apie ne visiems priimtinus procesus, į kuriuos jau kone priverstinai įtraukiama visa visuomenė, kalbėjo LTF atstovas.

Auginami bankų klientai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Valius Ąžuolas stebėjosi, kad Vyriausybė neranda lėšų, kai kaimuose reikia išlaikyti klases ir mokyklas, steigti darželius, tačiau finansų skaitmeninimui greitai atsiranda reikiami milijonai. „Toks projektas reiškia, kad bus auginami bankų klientai ir didinamos bankų pajamos. Ir dar bus spaudimas kone per prievartą tame dalyvauti. Kaip ir grynųjų ribojimas, tai pirmiausia yra naudinga bankams“, – įsitikinęs parlamentaras.

Jis užsiminė ir apie technines galimybes įgyvendinant tokį projektą. Kaimiškose vietovėse apstu nesklandumų dėl interneto ryšio, todėl turėdami tik mokėjimo korteles vaikai mokyklose gali likti nevalgę. „Labai gaila, kad tiek Vyriausybė, tiek FM yra atitrūkę nuo realybės. Kaimiškų vietovių parduotuvėse atsiskaitant mokėjimo kortele, dažnai stringa ryšys, „pakimba“ pinigai. Ar apie tai nežino? Bet vis tiek bandys varu varyti įsigyti korteles“, – ministerijos projektą taršė V. Ąžuolas.

Susijusios temos - skaitykite: Gintarė Skaistė, pinigai, bankas, Lietuvos tėvų forumas, Darius Trečiakauskas