Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Sumažėjo gyvulių – teks atsisakyti ir normą viršijančios žemės dalies

2020/03/06

Maksimalus žemės ūkio paskirties žemės plotas, kurį leidžiama įsigyti, – 500 ha. Išimtis taikoma gyvulininkystės ūkiams – jie ūkiui plėtoti gali įsigyti ir daugiau žemės, tačiau jei gyvulių sumažės, teks atsisakyti ir žemės ploto, kuris viršija 500 ha normą. Valdžia sumojo, kad nėra nustatyta, kaip tokiais atvejais sumažinti valdomo žemės ploto ribas, ir ketina tą padaryti Seimo pavasario sesijoje. Tačiau kiekvieną kartą, kai kokiu nors aspektu svarstomas gyvulininkystės ūkiams taikomos išimtinės nuostatos klausimas dėl galimybės viršyti 500 ha ribą, kyla ūkininkų nepasitenkinimas – vieni mano, kad jokių įstatymo išimčių išvis neturėtų būti, kiti – kad valdžia skrupulingai skaičiuoja kiekvieną gyvulių augintojų žemės sklypelį, dar ir deklaruodama, jog gyvulininkystė – prioritetinė šaka, tačiau niekam nekliūva žemės koncentracija siaurame žmonių rate.

Turės parduoti valstybei

„Tikriausiai bus nedaug atvejų, kam teks atsisakyti vadinamojo žemės perviršio, tačiau buvo daug aistrų, abejonių, ar išvis reikalinga lengvata, leidžianti gyvulininkystės ūkiams įsigyti daugiau nei 500 ha žemės. Vieni buvo už lengvatą, kiti – kategoriškai prieš, todėl siekiame, kad neliktų jokių neaiškių pilkųjų zonų, dviprasmybių, susijusių su išimtine teise valdyti papildomus hektarus, ir teiksime įstatymo pataisas, kurios aiškiai, skaidriai numatys, kokie turi būti veiksmai, sumažėjus ūkyje gyvulių skaičiui, kaip sumažinti valdomos žemės ploto ribas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisos turėjo būti svarstomos dar praėjusių metų rudenį, tačiau procesas užstrigo, ir projektas bus teikiamas Seimo pavasario sesijoje.

Kaip minėta, žemės ūkio paskirties žemės galima įsigyti ne daugiau kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys – 1 ha).

„Žemės savininkams galiojo įpareigojimas žemės perviršį parduoti, jei sumažėjo laikomų gyvulių. Nuosavybės teise valdomos žemės turėjo likti 500 ha. Jeigu žemės savininkas šio įpareigojimo nesilaiko, turi būti numatyta tvarka, kaip tai padaryti. Įstatymo pataisos šį procesą reglamentuos, kad nebūtų nesusipratimų“, – sakė KRK pirmininkas.

Įstatymo pataisų projekte numatyta: jeigu sutartinių gyvulių skaičius per paskutinius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo ūkininko priklausančių aplinkybių) arba jeigu ūkininkas ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei pagal šį įstatymą plėtoti įsigytą žemės plotą už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą, o kai žemės įsigijimo kaina yra didesnė už vidutinę rinkos vertę, valstybė išperka pagal vidutinę rinkos vertę.

Nuosavybės teise įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo išimtimi pasinaudojęs ūkininkas per 3 mėnesius apie sutartinių gyvulių sumažėjimą (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių) privalėtų informuoti Nacionalinę žemės tarnybą. Pastaroji pateiktų pasiūlymą parduoti valstybei 500 ha ploto ribą viršijantį gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemės plotą.

„Valstybei ūkininkas buvo įsipareigojęs, jog laikys gyvulius. Jei jų sumažėjo ir ūkininkas nesutinka parduoti žemės sklypo, viršijančio 500 ha žemės ploto ribą, jis šį sklypą valdys kartu su valstybe bendrosios nuosavybės teise. Tokia tvarka numatyta, kad neatsirastų tam tikrų spekuliacijų“, – tvirtino A. Stančikas.

Pažadai gyvulių augintojams

„Nors gyvulininkystę valdžia vadina prioritetine sritimi, gyvulių augintojams sąlygos nėra labai geros, ir mūsų sektorius neauga taip, kaip norėtųsi. O kai paskutiniu metu nuolat sulaukiame visokių trikdžių – kvapų, srutų ar kitokių direktyvų, nurodymų, vos spėjame gintis ir laukiame, kas dar naujo nutiks. Dabar sumanė, kad gyvulių augintojai turės atsisakyti žemės, viršijančios normą, jei sumažėjo gyvulių. Tačiau jei bus sausra ar ištiks kažkokios kitos aplinkybės, dėl kurių nebus galimybės auginti gyvulių, protingas ūkininkas nelaikys gyvulių pusbadžiu ir juos parduos, o paskui vėl po truputį prisipirks. Taigi jei valstybė išpirks žemę iš ūkininko, o šis paskui vėl įsigys daugiau gyvulių, tada jis vėl turės pirkti žemės iš valstybės? Ar bus tokia galimybė? Manau, kad šiuo klausimu dar kils daug svarstymų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vygantas Šližys.

KRK pirmininkas A. Stančikas tikino, kad gyvulių augintojai turėtų nesibaiminti įstatymo pataisų, nes bus numatyti įvairūs atvejai.

„Valstybė žemės perviršį iš karto išpirks ar valdys bendros nuosavybės teise tuo atveju, kai žemės savininkas oficialiai pareiškia, jog jo galvijų banda mažėja, jis mažina gyvulių skaičių. Ūkininkas tikrai nebus skriaudžiamas pirmaisiais metais, ir jam nebus liepta tuoj pat parduoti žemę, jeigu dėl ligos krito gyvuliai, rinkos situacija lėmė, kad pas jį sumažėjo galvijų. Tai bus daroma atsižvelgiant į gyvulių augintojo veiklą, jo perspektyvas“, – tvirtino A. Stančikas.

Įstatymo pataisų projekte numatoma, kad valstybė žemę išpirktų arba valdytų bendros nuosavybės teise, jei sutartinių gyvulių skaičius sumažėja per paskutinius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo ūkininko priklausančių aplinkybių) arba jeigu ūkininkas ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims.

Jeigu Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje, KRK siūlo, kad jos įsigaliotų liepos 1-ąją, o Vyriausybė iki to laiko parengtų įgyvendinamuosius teisės aktus.

Įstatymo išimtys – ydingos?

„Dabartinė ir ankstesnės vyriausybės laikėsi nuostatos, kad Lietuvos žemės ūkio prioritetas yra gyvulininkystė, ją reikia skatinti. Situacija šiame sektoriuje nėra gera, gyvulių žymiai sumažėjo. Jei 1990 metais buvo daugiau kaip 4 milijonai sąlyginių gyvulių, tai dabar – vos 1,5 milijono. Bendrovės, vienas kitas stambusis ūkininkas tvirtino, jog plečiant bandą nepakanka žemės, ir pageidavo jos įsigyti daugiau. Dėl to, kad būtų plėtojama gyvulininkystė, ir buvo numatyta tvarka, leidžianti papildomai įsigyti nuosavos žemės, viršijant 500 ha ribą“, – sakė parlamentaras A. Stančikas.

Vis dėlto Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas įsitikinęs, jog tokių išlygų neturėtų būti.

„Padarytos įstatymo išlygos, leidžiančios įsigyti daugiau nei 500 ha žemės, yra ydingos. Jos naudingos tik siaurai interesų grupei. Yra įstatymas, kuris numato žemės įsigijimą nuosavybės teise iki 500 ha, ir neturi būti jokių išimčių. Niekur Europoje tokių dalykų nėra. Tik Lietuva – stebuklų šalis. Kaimas traukiasi, per dešimt metų iš Lietuvos dingo 55 proc. jaunų ūkininkų. Tam įtakos turėjo ir kuriami tokie neteisingi įstatymai. Juos reikia kardinaliai keisti“, – tvirtino V. Buivydas.

ŽŪR vicepirmininko nuomone, prikurdami tokių įstatymų stambiname ūkius, žemė sukoncentruota labai siaurame žmonių, įmonių grupių rate, o jo akcininkai dažniausiai yra vieni ir tie patys asmenys. Jiems sudaromos sąlygos įsigyti vis daugiau ir daugiau žemės.

„Juridiniam asmeniui jau nebeužtenka 500 ha žemės. Tai dabar leisime jam dar daugiau įsigyti? Kada pasakysime stop? Kur yra ribos? – piktinosi V. Buivydas. – Vis ieškoma galimybių, kaip apeiti numatytas ribas. Dabar tai daroma per laikomų gyvulių skaičių, gal dar kas nors bus sugalvota – gal per įdarbinamų darbuotojų skaičių ar kažką panašaus. Mano nuomone, jokių išlygų neturėtų būti. Prikūrus tokių išlygų valstybės įmonėms, kontrolės padaliniams padaroma papildomo darbo, o to neturėtų būti. Yra 500 ha žemės įsigijimo įstatymas ir jis turėtų galioti be jokių papildomų išlygų.“

Ponai ir liks ponais

„Gal tik vienas kitas mėsinių galvijų augintojas ūkininkas pasinaudojo lengvata įsigyti daugiau žemės, viršijančios 500 ha normą. Mėsinių galvijų augintojų ūkiai nėra dideli. Jei grūdininkai žemę gali dirbti, ir žemė jiems yra ūkio pagrindas, tai mums reikia nusipirkti gyvulį, kuris yra brangus. Vienas ha žemės kainuoja panašiai tiek, kiek viena grynaveislė karvė. Ūkininkai neturi tokių didelių galimybių, kad įsigytų ir žemės, ir gyvulių. Norint gerai plėtoti mėsinę gyvulininkystę reikia daug dirbti, turėti pakankamai žinių. Tai gana brangus verslas. Nėra taip, kaip kartais kam nors atrodo, – paleidai karvę ganytis, ir viskas“, – sakė LMGAGA prezidentas V. Šližys.

Jo nuomone, padaryta išimtis gyvulių augintojams įsigyti daugiau žemės nei 500 ha turėtų ir likti, nes gyvulininkystė visgi laikoma prioritetine žemės ūkio šaka.

„Lietuvoje apskritai buvo padaryta labai didelė klaida, kai valstybinė žemė buvo dalijama kam pakliuvo. Jeigu valstybinę žemę būtų davę jauniems ūkininkams, kurie nori ūkininkauti, eiti į kaimą dirbti ir kurie įsitvirtinę būtų jos dar gavę papildomai, lengvatinėmis sąlygomis, tai šiandien žemės ūkyje turėtume visai kitokią situaciją. Deja, žemė išdalinta tiems patiems dideliems ūkininkams, grūdininkams, gigantams, kurie pasinaudojo situacija. Dabar padėtis tokia, kad iš vienų, kurie turi vos per 500 ha, nori atimti žemės, o kaip iš tų, kurie turi po 3 tūkst. ar 5 tūkst. ha? Kaip tokiais atvejais? Jiems palikti? Tie ponai, kurie kažkada pasinaudojo situacija, jau ir lieka ponais, o iš vargšų reikia atimti? Jei mes šitų dalykų nesutvarkysime, žmonės bus nepatenkinti, pikti. Tikrai ne toks sprendimas turėtų būti, kad reikėtų atiminėti žemę iš gyvulių augintojų“, – įsitikinęs V. Šližys.

Juo labiau kad gyvulininkystės sektorius kuriasi nederlingose žemėse. Pasak V. Šližio, ar ūkininkas turės 500 ha, ar 700 ha žemės, labai didelio skirtumo nebus.

„Juk galvijų augintojai kuriasi prastose žemėse. Daugiausia gyvulininkystės ūkių yra kalvotoje Žemaitijoje, nederlingose Aukštaitijos, Dzūkijos žemėse. Geriausias, derlingiausias Lietuvos žemės regionas yra grūdininkų, todėl tikrai manau, kad gyvulių augintojai turėdami šiek tiek daugiau nei 500 ha nederlingose žemėse pavojaus niekam nesukels“, – tvirtino LMGAGA prezidentas V. Šližys.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė

Dalintis
2024/03/29

„Lifosai“ siekiant atnaujinti gamybą, neatmetama ir konservavimo ar pardavimo galimybė

Dėl sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ ateities perspektyvos vis dar lieka neaiškios, tačiau realiai neveikianti bendrovė toliau perka kai kurias žaliavas.
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus

Po patirtų traumų ar persirgtų ligų gydymo neretam ligoninės pacientui prireikia ir reabilitologo pagalbos. Prieš penkiolika metų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įsikūrusiame Ambulatorinės reabilitacijos centre kasdien įveikti skau...
2024/03/29

Rajonuose duris atvers NŽT asmenų aptarnavimo kabinetai

Siekiant padidinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujina asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose NŽT patalpose. Gyventojai gyvai bus priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose.
2024/03/29

Bebrai verčia medžius, bet priemonių jiems suvaldyti nėra

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šiemet gyventojai kaip niekad dažnai piktinasi dėl bebrų daromos žalos – nugriaužiamų medžių bei krūmų, rausiamų urvų, neva darkomo kraštovaizdžio. Skundai plaukia ir iš mi...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...