Naujai įtvirtinta, kad valstybės melioracijos statiniai urbanizuotose teritorijose, jei jų išardymas būtų brangesnis nei po išardymo gautų medžiagų vertė ir jie pastatyti iš nekenksmingų medžiagų, gali būti neardomi – paliekami savaime sunykti. Taip pat nurašyti grioviai ir sureguliuoti upeliai neišardomi, o paliekami natūraliai atsikurti.
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatyta, kad pagrindinė žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama tik tuomet, kai valstybei priklausantys melioracijos statiniai urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose yra nurašyti ir išardyti bei likviduoti. Sprendimą dėl tokių statinių likvidavimo priima savivaldybės taryba.
Be to, numatyta, kad jei melioracijos statinių išardymas gali padaryti žalą aplinkai ar kitiems asmenims, žemės savininkas ar naudotojas turi parengti melioracijos statinių iškėlimo projektą ir juos pertvarkyti pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką.
Įstatymo pakeitimais taip pat išplėstos Žemės ūkio agentūros funkcijos – Agentūra ne tik prižiūrės melioracijos darbų atlikimą, bet ir kontroliuos bei koordinuos valstybės melioracijos statinių rekonstravimo investicijų projektų rengimą, kai jie finansuojami valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitomis teisėtai gautomis lėšomis.
ŽŪA informacija