Surėmę pečius – tik į priekį

Vienas nieko nepadarytum

Sigutėnų bendruomenės pirmininkė P. Kvedarienė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad jos gimtinė – kaimyniniame Pasvalio r. Nuoširdūs sodiečiai ją supo nuo pat vaikystės. Pamena, mama ragino nekviestai eiti padėti kaimynams sodinti bulvių, tėvas irgi patarė – pirma pagelbėk kitiems, o po to imkis savo darbų. Moteris minėjo, kad nuo vaikystės žinojo, kokia kilni misija yra ištiesti pagalbos ranką, gyventi ne tik dėl savęs. ŪP pašnekovės teigimu, bėgant metams, atsirado troškimas daugiau laiko skirti ne kasdienei buičiai, o tam, kas turi išliekamąją vertę ir sutelkia žmones bendrystei. Kitaip ji jau nemokėtų gyventi.

Sigutėnai – P. Kvedarienės vyro Romoaldo gimtasis kraštas. Jis buvo pedagogas. Sigutėnuose moteris įsikūrė, kai ištekėjo ir pradėjo dirbti rajono laikraštyje. Minėjo, kad pažįsta visus sodiečius, iš vyresniosios kartos daug ko išmoko, o dabar smagu matyti, kaip kuriasi naujoji karta. Bendruomenės vadovė norėtų, kad ir ateityje kaime išliktų bendravimo ir tarpusavio pagalbos papročiai, kad naujakuriai nebūtų abejingi tradicijoms.

P. Kvedarienė jau trečią dešimtmetį vadovauja Sigutėnų bendruomenei. Per tuos metus su aktyvu yra parengusi daugiau nei 60 projektų įvairioms institucijoms finansinei paramai gauti. Pasisekė, projektai buvo patvirtinti – gautoji parama buvo skirta kaimo gyvenimo kokybei gerinti, kultūrinei ir pažintinei veiklai. Pirmininkei smagu bendrauti su žmonėmis, kartu organizuoti šventes, daryti prasmingus darbus. Pranutės vardas tapo kaimo vizitine kortele – jos vardas yra tarsi Sigutėnų sinonimas.

P. Kvedarienė įsitikinusi: vienas nieko nepadarytum – visi prasmingi užmojai įgyvendinami, visi sunkumai įveikiami tik visiems surėmus pečius. Taip į priekį ir eina Sigutėnai.

Buvo išasfaltuotos gatvės

ŪP pašnekovė prasitarė, kad ją nuo pat vaikystės lydi kūryba. Atokvėpiu mėgsta skaityti knygas, rašo eilėraščius, sukūrė žodžius sigutėniškių atliekamoms dainoms, bendruomenės himnui, redagavo keletą knygų. Ji daugiau nei keturis dešimtmečius rašė straipsnius apie žemės ūkį, gerai žino kaimo žmonių rūpesčius, patyrė jų nuoširdumą ir bendrystės galią.

P. Kvedarienė pasakojo, kad tik dėl aktyvių žmonių anuometinė Sigutėnų gyvenvietė iš esmės pasikeitė. Pirmiausia buvo išasfaltuota pagrindinė gyvenvietės gatvė, po to ieškojo galimybių išasfaltuoti ir kitoms gatvelėms. Gyventojai prisidėjo savo lėšomis, padėjo ir rajono savivaldybės administracija – buvo išasfaltuotos dar dvi Sigutėnų gatvės.

Pasisekė įgyvendinti kaimo infrastruktūrai tvarkymo projektą. Kai iš Europos Sąjungos fondų gavo lėšų, kaime buvo nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, seniūnija įrengė vaikų žaidimų aikštelę.

Įkūrė bendruomenės namus

Pasak bendruomenės pirmininkės, Sigutėnų k. žmones suvienijo pirmieji veiklos sunkumai – bendruomenė neturėjo savo būstinės. Vienas sodietis padovanojo senos klėties rąstų. Visi dirbo išsijuosę ir savo jėgomis surentė klėtelę – pirmąją būstinę. Talkininkai noriai rinkosi ne tik savaitgaliais, bet ir po darbo, nors turėjo daug rūpesčių savo sodybose, dauguma gyveno ūkiškai, laikė gyvulių. Nė vienas nėra atsisakęs padėti bendram labui, plušėjo atsiraitoję rankoves. Iškilo klėtelė, o po kelerių metų šalia jos buvo pastatyti bendruomenės namai. Dabar bendruomenė turi daug erdvės šventėms, susitikimams, patiekalų degustacijoms, gali priimti svečius. Yra atsisveikinimo patalpa, kuri skirta išlydėti kraštiečius į paskutinę kelionę.

ŪP pašnekovė pasakojo apie įsimintinas bendruomenės šventes. Visi atsakingai ruošiasi tradiciniam renginiui – Žuvienės šventei, kuri jau 18 metų suburia ir vaikus, ir suaugusiuosius – visi kartu eina žvejoti prie Kruojos užtvankos, vėliau verda žuvienę. Visiems smagu susėsti prie bendro stalo ir valgyti firminį Sigutėnų patiekalą. Žuviene pavaišina ir savus, ir svečius iš kitų bendruomenių, apdovanoja geriausius žvejus. Taip pat pagerbia kaimo kultūros entuziastus, gražiai paminėjo tarmių metus ir kitus svarbius įvykius.

Pasak P. Kvedarienės, sunku suskaičiuoti, kiek buvo surengta susitikimų, išvykų, parodų ir kitų renginių. Šventės skatina kaimo senbuvių ir naujakurių bendrystę, prasminga, kai bendrauja kelios kartos, vieni kitus supranta. Sigutėnai stengiasi išsaugoti savo krašto identitetą, tradicijas ir papročius.

Išradinga bendruomenės komanda dalyvavo visuose rajono bendruomenių sąskrydžiuose, išradingai pasipuošę žygiavo eisenose miesto gatvėmis. Pirmininkė patenkinta – Sigutėnams visada pavyksta smagiai prezentuoti kulinarinį paveldą ir tradicijas.

Prikeliamas naujam gyvenimui

Netoli bendruomenės namų, kitapus kelio, visų akyse nyko kaimo simbolis ir praeities paminklas – Sigutėnų malūnas. Jis priklausė privačiam asmeniui. Pirmininkė ryžosi sudėtingiausiam gyvenimo projektui – beveik iš griuvėsių prikelti malūną naujam gyvenimui. Ji vėl kartojo – surėmę pečius ir šį kartą Sigutėnai įveiks sunkumus. Tiesa, P. Kvedarienė žinojo, kad malūno renovacija pareikalaus nepaprastai didelių pastangų ir atkaklumo. Padidėjo statybinių medžiagų kainos, viskam trūksta lėšų. Malūnas sukiužęs, neužtenka paprasto remonto, daug ką reikės pakeisti iš pagrindų. Tai paaiškėjo vos tik meistrai pradėjo darbus. Sudėtinga viską atlikti su tomis lėšomis, kurios numatytos projekte.

ŪP pašnekovė pasakojo, kad neužtenka malūno apkalti naujomis skiedromis – būtinai reikia sutvarkyti ir jo vidų, kad galėtų rengti parodas, edukacinius užsiėmimus, sugrąžinti malūnui buvusios formos kepurę ir sparnus. Dėl to pirmininkei tenka vaikščioti su ištiesta ranka ir ieškoti geradarių. Ji tiki, kad šiam projektui įgyvendinti lėšų skirs ne tik Pakruojo krašto, bet ir visos Lietuvos žmonės.

Aplankiusi malūną renovuojančius meistrus Eugenijų Rimdžių ir Joną Dzvėgą, bendruomenės pirmininkė negalėjo atsistebėti jų kruopštumu ir atsidavimu patikėtam darbui.

Kaimą pakeitė žmonės

P. Kvedarienė švytėjo džiaugsmu – nenuilstantys žmonės savo pastangomis pakeitė Sigutėnus. Ji negalėtų šio kaimo iškeisti į jokį didmiestį – čia smagu gyventi tarp labai nuoširdžių ir draugiškų žmonių, gali džiaugtis kaimo ramybe. Čia kartu su vyru užaugino dukrą ir sūnų. Sigutėnuose gražiai tvarkomos sodybos, prižiūrimos viešosios erdvės. Nuo kalvelės, ant kurios pastatyti bendruomenės namai, atsiveria romantiškas vaizdas į čia pat tyvuliuojančią Kruojos užtvanką. Netoli ir rajono centras.

Daugiau nei 20 metų bendruomenei vadovaujanti P. Kvedarienė prasitarė, kad dėl visuomeninės veiklos pirmiausia nuskriaudė savo šeimą. Tačiau vyras Romoaldas buvo supratingas, visada jai padėjo.

Sigutėnų k. bendruomenė už aktyvią veiklą pelnė konkurso „Lietuvos kaime gyventi gera“ laureato vardą, Žemės ūkio ministerijos konkurso „Bendruomenė – spindulys“, šalies prezidento inicijuoto projekto „Lietuvos galia“ nominacijas. Pirmininkė – bendruomenės lyderė – buvo įvertinta už vadybinius gebėjimus ir pelnė apdovanojimą „Bendruomenė – švyturys“. Sigutėnai pateisina saugios kaimynystės vardą, kurį Pakruojo r. pelnė pirmieji.

Sigutėnų bendruomenės tikslas – ateinančioms kartoms perduoti sukauptą patirtį, kad kaimo žmonės neužsidarytų savo sodybose, rūpintųsi vieni kitais. Bendruomenė ir po daugelio metų lauks į Sigutėnus atvykstančiųjų paragauti ne tik firminių virtienių, bet ir pasidžiaugti gražia aplinka, susipažinti su veikliais žmonėmis. Sigutėniškiai savo svečius visada pasitinka su muzika ir dainomis.

Autorės ir Sigutėnų bendruomenės nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja