Surengta jubiliejinė skrybelių karalienės paroda

Skrybėlių karalienė

Parodos atidarymo šventę liaudies daina kaip dovana jubiliatei pradėjo muzikantų trio.

Kelmės kultūros centro Tradicinių amatų koordinatorė Eugenija Buivydienė dėkojo tautodailininkei Kornelijai Lopetienei už jos darbštumą, aktyvumą, dalyvavimą parodose, pasidalijimą savo amato paslaptimis Kelmėje rengiamuose žemaitiško etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursuose su tų kursų dalyviais.

Jos darbštumą, geranoriškumą demonstruojant savo amatą įvairiuose renginiuose akcentavo ir Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Bandzienė, kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė.

O akmentašys Valdas Bandza, žinodamas tautodailininkės meilę gamtai ir viskam, kas gyva, padovanojo jai iš akmens iškaltą paukštuką kaip įkvėpimo simbolį.

Jubiliatę sveikino ir už šviečiamąją veiklą dėkojo Savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Justina Zaleckienė. O mero pavaduotojas Tadas Kasparas, įteikdamas apdovanojimą, stebėjosi, kiek daug dalykų galima padaryti iš šiaudų, bet kiek kruoštumo ir kantrybės čia reikia.

Kolegų tautodailininkų vardu jubiliatę sveikino riešinių mezgėja Jolanta Gečienė, rajono savivaldybės Tarybos atstovė Lina Samulytė, buvę jos mokiniai, draugai, šeimos nariai.

Sveikintojai vadino K. Lopetienę skrybėlių karaliene ir citavo pačios tautodailininkės posakį, jog jos „gyvenimas – šiaudo daina“, linkėjo jai sveikatos.

Jubiliatė prašė pagerbti jos atėjusius pažįstamus ir draugus nenešti gėlių, bet nupirkti gyvūnų maisto, kurį padovanojo gyvūnų prieglaudai.

„Tegu kalba patys darbai“

„Nemėgstu ir nemoku daug kalbėti, – sakė meistrė Kornelija Lopetienė. – nemokėčiau apibūdinti ir savo kūrinių. Todėl kuriu taip, kad kiekvienas kūrinys kalbėtų pats už save. Man labiau patinka dirbti negu kalbėti.“

Ji trumpai papasakojo, jog pynimu iš šiaudelių susidomėjo dar vaikystėje. Nuo penkerių metų augo pas garbaus amžiaus globėjus. Jie spaudė prie darbo, auklėjo griežtai. Todėl norėjosi kuo greičiau kibtis į amatą ir užsidirbti duoną.

Idėją pasufleravo atsitiktinis įvykis. Kornelija nuėjo į ligoninę lankyti sunegalavusios savo globėjos. Toje pačioje palatoje gulėjo senutė, kuri pynė iš šiaudelių. Toks magiškas amatas sudomino jauną mergaitę. Grįždama iš ligoninės pakeliui prisiskynė smilgų ir nusipynė sagę. Kitą dieną parodė ją senutei. Ši nustebo, kad mergaitė tokia gabi.

O Kornelijai pynimas iš šiaudelių tapo amatu ir pragyvenimo šaltiniu. Jau pusšimtis metų, kai ji – tautodailininkė. „Mano dukros užaugo tarp šiaudų“, – jaunystės įspūdžiais dalijosi amato meistrė.

2009 metais ji įsigijo patalpas ir įkūrė dirbtuves. Čia per vasaromis vykstančius Žemaičių etnomuzikavimo ir amatų kursus moko pynimo iš šiaudelių kursų dalyvius, kitu laiku – mokyklinio amžiaus vaikus ir amato norinčius išmokti suaugusius. Kornelijos dirbtuvėse per vasaros kursus glaudžiasi ir pynimo iš vytelių amato mokytoja bei jos mokiniai.

K. Lopetienė – viena žinomiausių Lietuvoje šiaudinių skrybėlių pynėja. Jos paslaugomis naudojasi šokių kolektyvai, folkloro ansambliai ir pavieniai asmenys. Užsieniečiai skrybėles perka kaip suvenyrus. Šiaudinės skrybėlės ir iš šiaudų pinti papuošimai Kalėdų eglutei sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai.

Šiemet tautodailininkei suteiktas tradicinio amato meistrės vardas.

Jos darbai eksponuojami Kelmėje, per rajone vykstančias meno šventes, Šiaulių apskrities tautodailės parodose, užsienyje.

Regina MUSNECKIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Autorės nuotr.