Susitarimo įšaldymas – ūkininkų pergalė ar iliuzija?

Nedidelė balsų persvara

Nesiliaujant Europos ūkininkų protestams, dalis europarlamentarų nedidele balsų dauguma nubalsavo už tai, kad MERCOSUR prekybos susitarimas būtų perduotas ESTT, taip atidedant jo ratifikavimą. Kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino Europos Parlamento (EP) narys, Lietuvos delegacijos EKR frakcijoje vadovas Waldemaras Tomaszewskis, jis darė viską, kad paremtų Lietuvos ūkininkus ir apsaugotų Europos žemės ūkį plačiąja prasme. „Taip yra ir šiuo atveju, kai kalbame apie ES ir MERCOSUR šalių susitarimą, kuris yra žalingas ir kelia rimtą grėsmę ūkininkams. Aš griežtai prieštarauju šiam susitarimui ir todėl palaikiau EP kreipimąsi apskųsti susitarimą ESTT. Balsavimą laimėjome 10 balsų persvara. Tai reiškia, kad susitarimas bus įšaldytas beveik dvejiems metams, kol ESTT priims sprendimą“, – savo poziciją dėstė W. Tomaszewskis. Kitas Lietuvoje rinktas EP narys Virginijus Sinkevičius drauge su kitais europarlamentarais teikė rezoliuciją, o vėliau pakeitė savo poziciją, nusigręžė nuo žemdirbių ir balsavo prieš prekybos susitarimo perdavimą ESTT. Kas nutiko? V. Sinkevičius ŪP teigė, kad parašai dėl susitarimo dviejų dalių išaiškinimo buvo pradėti rinkti rugsėjo mėn., kol susitarimas su MERCOSUR šalimis dar nebuvo pasiektas ir atrodė, kad jo iš viso nebus. „Dėl to aš nemačiau nieko blogo, jei nori išaiškinimo kolegos, aš palaikiau kreipimąsi. Bet po to, kai buvo pasiektas susitarimas, kai buvo įtvirtintas fondas nenumatytiems atvejams, kai į susitarimą buvo įtraukta papildoma dalis dėl kai kurių susitarimo dalių stabdymo, jeigu tai kenks žemdirbiams, nemačiau pagrindo stabdyti visą procesą ir balsavau prieš“, – savo pasirinkimą pagrindė europarlamentaras.

„Girdi“ ūkininkus

V. Sinkevičius tikino girdintis ir ūkininkus, ir EK pusę. „Pirmiausia reikia negąsdinti žmonių, o viską įvertinti labai adekvačiai. Yra suderėtos tikslios kvotos, kurių nebus galima viršyti, o jos neviršija nė 1 proc. ES rinkos. Daug melo, kai kalbama, kad Europos rinką užpils produktais. Taip nebus. Tos pačios jautienos, dėl kurios yra didžiausia baimė, kvota siekia tik 0,98 proc. ES rinkos“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Tačiau Europos ūkininkai įžvelgia ne vien grėsmę rinką užpildyti įvežtine produkcija. Jie nerimauja dėl pigesnių produktų, gaminamų pagal žemesnius standartus bei naudojant draudžiamas chemijos priemones. Reaguodama į šiuos nuogąstavimus, EK ūkininkams pasiūlė nuolaidą – pažadėjo šiam sektoriui skirti papildomų lėšų. Kaip rašo naujienų agentūra „Reuters“, EK, siekdama, kad Italija pritartų susitarimui su MERCOSUR šalimis, pasiūlė bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) po 2027 m. papildomai skirti apie 45 mlrd. Eur. Tačiau Airijos žemės ūkio ekonomistas profesorius Allanas Matthewsas apskaičiavo ir įvardijo, kad ES, skirstydama papildomus 45 mlrd. Eur, rengia keletą staigmenų. „Valstybės narės, įstojusios į ES nuo 2004 m., gautų daug daugiau naudos iš šių lėšų nei dauguma ilgamečių Bendrijos narių. Vokietijai ir Prancūzijai skirtos lėšos padidėtų atitinkamai tik 8 ir 6 proc., Austrijai ir Airijai – po 4 proc., Italijai – apie 15 proc., Ispanijai – apie 11 proc., Slovakija, Lenkija ir Vengrija gali tikėtis gerokai didesnio santykinio BŽŪP lėšų prieaugio – 39 proc., 35 proc. ir 29 proc.“, – rašo „Reuters“.

Be to, ši naujienų agentūra informuoja, kad ES laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Amerikos šalimis, nepaisant gresiančio jo svarstymo ESTT, tikriausiai bus laikinai pradėtas taikyti jau kovo mėn. Tai naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino vienas ES diplomatas. Mat tam reikalinga tik viena sąlyga – susitarimą turėtų ratifikuoti nors viena MERCOSUR šalis.

Pažadėjo rūpintis

Vis tik ŪP kalbintas europarlamentaras W. Tomaszewskis teigė tikįs, kad susitarimas su MERCOSUR šalimis iš tikrųjų bus įšaldytas, o su juo susiję kenksmingi sprendimai įsigalios tik tuomet, kai bylą išspręs ESTT. „Kol nebus priimtas sprendimas, neįmanoma įstatymiškai pakeisti susitarimo, nes jis jau pasirašytas. Tik palankus ūkininkams teismo sprendimas leis išmesti sprendimą į šiukšlių dėžę. Tikiuosi, kad taip ir bus, ir tada mūsų ūkininkai galės saugiai veikti žemės ūkio rinkoje. Įšaldžius ES ir MERCOSUR šalių žemės ūkio prekybos liberalizavimą, Europos ūkininkai, taip pat ir Lietuvos, bus apsaugoti nuo pigių produktų, įskaitant mėsą, cukrų, grūdus, antplūdžio į mūsų rinką. Pristabdžius susitarimą, bus išsaugotas ne tik Lietuvos žemės ūkio konkurencingumas, bet ir išvengta galimų finansinių nuostolių ūkiams“, – aiškino W. Tomaszewskis.

Pasak jo, Lietuvos ūkininkams sutarčių įšaldymas turės teigiamą poveikį, nes ūkininkai ir toliau bus saugomi nuo nesąžiningos konkurencijos iš Pietų Amerikos. „Įšaldymas apsaugo juos nuo kainų ir pardavimų nuosmukio dėl pigesnių alternatyvų įvežtų ne iš ES šalių. Įšaldymas taip pat išlaikys dabartines, palankesnes sąlygas Europos žemės ūkiui, nei tos, kurios būtų buvusios, jei šis žalingas susitarimas būtų įsigaliojęs“, – kalbėjo europarlamentaras.

Jis tvirtino, kad minėto susitarimo įšaldymas yra jų bendra su protestuojančiais ūkininkais pergalė, politinė pergalė visų tų, kurie protestavo prieš susitarimą, kuris yra nesąžiningas ir kelia grėsmę ūkininkų pragyvenimui. „Kartu su kitais europarlamentarais, kurie pritaria nuomonei dėl susitarimo, ir toliau rūpinsiuosi Lietuvos ir Europos ūkininkų reikalais, kad nuo realybės atitrūkusi EK nepradėtų įgyvendinti idėjų, keliančių grėsmę žemės ūkiui“, – pažadėjo W. Tomaszewskis.

Teikia miglotų vilčių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas įsitikinęs, kad kreipimasis į ESTT pirmiausia kelia klausimą Seimui, kaip elgtis situacijoje, dėl kurios EP yra išreiškęs susirūpinimą – esą gali būti trukdoma nacionaliniams parlamentams pareikšti savo teisėtą nuomonę apie susitarimą. Pasak jo, Seimas turi pasirinkti – pats kelti klausimą dėl galimo teisių suvaržymo, prisijungti prie ES institucijos, laukti sprendimo ar elgtis tarsi „nieko nemačiau, nieko negirdėjau“. LŽŪBA jau buvo siūliusi Seimui dar iki EP balsavimo svarstyti šį bei kitą pasiūlymą apie BŽŪP ateitį. Tačiau, pasak E. Pranausko, rezoliucija žemdirbiams kol kas teikia miglotų vilčių. Todėl jis ragino prisiminti Lietuvos žemdirbių lyderių ne kartą išsakytą karčią nuoskaudą, ypač kalbai pakrypus apie iki šiol neteisingas ES tiesiogines išmokas ir tai, kad Europai reikalinga tik mūsų šalies rinka, bet ne gamyba.

„Būkime tikri, kad panašiai galvoja varžovai iš Pietų Amerikos, nevyniokime realybės į vatą, vadindami juos partneriais. Neabejoju, jie labai rimtai skaičiuoja, visų pirma, remdamiesi sau palankia prekybos žemės ūkio – maisto produktais su ES statistika, kurios rezultatas 2024 m. buvo triuškinantis – 7:1. Eksportavo į ES už 24 mlrd. Eur, importavo iš ES už 3,3 mlrd. Eur. Ką skaičiavo ir savo medžiagoje pateikė valstybėms narėms EK? Paklauskime savęs, dėl ko taip masiškai protestavo Prancūzijos, Lenkijos žemdirbiai? Galbūt jie nieko nežinojo apie atsiversiančią šviesią ateitį, kadangi neperskaitė EK patikinimo, jog jų produkcija yra „labai konkurencinga“ MERCOSUR šalyse? Ar tiesiog nepatikėjo be jokių argumentų ir modeliavimo, tiesiog „iš lubų“ surašyta pasaka? Kažkodėl linkstu prie antrojo varianto“, – tiesiai šviesiai rėžė LŽŪBA prezidentas.

Veikimas panašus į neveikimą

E. Pranauskas teigė, kad EK, užuot atmestinai rašinėjusi niekus, erzindama ir taip dėl savo ateities susirūpinusius žemdirbius, turi pusantrų metų, kad paruoštų privalomus namus darbus – įvertintų, koks numatomas susitarimo poveikio žemės ir maisto sektoriams mastas. Taip pat parengtų išsamius atsakymus, kada, kaip ir kokie bus taikomi amortizaciniai mechanizmai, konkrečiai įvardytų, kokių perteklinių suvaržymų bus atsisakyta ir pan. Medžiaga turėtų būti parengta ne tik bendrajai ES, bet ir atskirų ES valstybių narių rinkoms. „Esminė problema ta, kad kai kurie mūsų parlamentarai balsavo neturėdami tokios analizės, poveikio vertinimo ir kt., t. y. be atsakomybės, vadovaudamiesi siaurais partiniais interesais ar dar nežinia kuo. Tai veda į neviltį ir stumia Lietuvą į pakalnę“, – tvirtino LŽŪBA prezidentas.

Jis minėjo, kad paviršutiniška pieno ir grūdų produktų eksporto analizė leidžia susidaryti aiškų vaizdą apie plačią jų tiekimo geografiją ir pajusti pagarbą visiems šių grandinių dalyviams. E. Pranauskas yra tikras, kad atsivėrus naujoms ar, dėl įvairių priežasčių šiuo metu neišnaudotoms galimybėms, jomis bus pasinaudota. Tik ar visi iš to laimės? „Antra vertus, pas mus veikimas neretai panašesnis į neveikimą. Kad žodžiais tuščiai nesisvaidau ir būtų įtikinamiau, pateiksiu pirmą į galvą šovusį pavyzdį – laukinių paukščių žalos atlyginimą, kurį Aplinkos ministerijos valdininkai tuoj, tuoj, tuoj išspręs“, – nusivylimo neslėpė ŪP pašnekovas.

E. Pranauskas minėjo, kad tuo pačiu metu, jei ne anksčiau, sustiprės produktų srautas į ES. Vilkinama nebus. Todėl žemdirbių laukia nelengvi laikai. „Europos ūkininkavimo modelis su ES BŽŪP pavojuje“, – tvirtino LŽŪBA prezidentas.

Atidėtas spaudimas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 27 d. numeryje!
 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.