Šventa pareiga – iš kartos į kartą

Srebia krušos padarinius

Jotainių kaimas pastebimai išgražėjęs, tai iškart krenta į akį, riedant į nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gyvuojančią žemės ūkio bendrovę. Kaip ir tuomečio šio ūkio vadovo A. Balčiūno laikais, administracija įsikūrusi kukliame pastate – be didelių kabinetų ir salių.

Pagyrus naujus jotainiečių namų stogus, bendrovės vadovas E. Čeponis ir vyriausioji finansininkė Angelė Narbutienė šypsojosi ir aiškino, kad pernykštė stipri kruša sukapojo visus stogus, tad žmonėms teko dengti naujus ar lopyti senus. Labai nukentėjo ir pati bendrovė – kruša sudaužė 18 tūkst. kv. m ūkio pastatų stogų, kiauri liko ir sandėlių, ir karvidžių stogai, finansinė netektis – arti 1 mln. Eur. Stichija nepalietė tik dviejų pastatų stogų. Žemdirbiai nuolat kenčia nuo gamtos padarinių, pasėliai tai nušaldomi, tai sausros išdžiovinami, tačiau tokios stichijos, kokia užklupo pernai, Jotainiai dar nebuvo regėję.

Vyriausybė žadėjo suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo krušos, tačiau ŽŪB „Jotainiai“ pasiekė trupiniai – vos 1,5 tūkst. Eur už lengvatines palūkanas, o visų dokumentų tvarkymas užtruko gal dvi savaites. Krušos pasekmes dar reikės srėbti, nes uždengta tik 3 tūkst. kv. m. naujų stogų, kiti – tik palopyti.

Redakcijos pašnekovė vis tik tarstelėjo, kad Jotainiai gražėja ir be to priverstinio atsinaujinimo.

Žalieji kuriozai

Nuo 2019 m. bendrovei, dirbančiai daugiau kaip 2 tūkst. ha žemės ir laikančiai apie 850 galvijų su prieaugliu, iš kurių 360–380 melžiamos karvės, vadovauti pradėjęs E. Čeponis yra baigęs tuometį Aleksandro Stulginskio universitetą, tad, galima sakyti, yra atsidūręs savo rogėse. Jaunas vadovas sakė jau beveik įpratęs prie biurokratinių reikalavimų, tik ne visada suprantantis, kam kai kada jų reikia. Ūkininkavimo sąlygos vis griežtėja, o tas griežtumas kartais jau darosi kurioziškas. 

„Mes tikrai nesame prieš žalinimą, viską darome, kad aplinka ir Lietuva būtų kuo žalesnė, laikomės visų reikalavimų, bet kartais prieinama iki absurdo. Kai užpernai buvo sausra ir gyvuliams labai trūko pašarų, buvo draudžiama nusipjauti žaliąjį pūdymą. Tik vėliau vargais negalais jį leido naudoti pašarui, kai jau patys žemdirbiai, neištvėrę tokio nelogiško reikalavimo, ėmė pjauti žaliąjį pūdymą, kad turėtų ką paduoti gyvuliams“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo E. Čeponis. 

Sunkiai suvokiamas ir reikalavimas palikti 5 proc. negamybinių plotų. Dirbant per 2 tūkst. ha žemės, iš daugiau nei 100 ha nevalia gauti pajamų. „Gerai, kad dar buvo išlygos vienus žaliuosius reikalavimus „padengti“ kitais, pavyzdžiui, negamybinius plotus leido įskaičiuoti kaip tarpinius pasėlius per žiemą. Jeigu to nebūtų, turėtume daugiau nuostolių, nes į negamybinius plotus reikia įdėti, o gauti pajamų – negali“, – stebėjosi bendrovės vadovas.

A. Narbutienė suskaičiavo, kad dėl orientacijos į žaliąją kryptį ūkis pernai neteko apie 100 tūkst. Eur. Ji pastebėjo, kad Lietuvoje prikurta daug ekoschemų, tarp kurių pasiklysta visi – ir žemdirbiai, ir tie, kurie administruoja paramą, ir patys Žemės ūkio ministerijos darbuotojai. Reikalavimų ir sąlygų yra daug, o jų tikslas – ne visada aiškus ir keliantis abejonių dėl naudos.

„Matyti, kad Europoje žalioji kryptis jau ima keistis. Štai vokiečiai jau įteisina, kad apsirūpinimas maistu – valstybės prioritetas ir nacionalinio saugumo reikalas, pas juos apie 10 proc. maisto produktų privalo būti sandėliuojama atsargai. Gal ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys į tai atsisuks“, – svarstė E. Čeponis.

Jam antrino ūkio vyriausioji finansininkė, pastebėjusi, kad po 2027-ųjų žalinimo greičiausiai stipriai sumažės, nes, matyt, daug kas pradėjo suprasti, jog čia perlenkta lazda, todėl gali keistis ir ES bendroji žemės ūkio politika. Gerai būtų, kad ir Lietuvoje būtų pamatyti visi persistengimai, ypač aplinkosaugos srityje.

Jotainiečiai prisiminė, kaip nežinomi žmonės į Aptekos upę, su kuria ribojasi nemažai bendrovės dirbamų plotų, ėmė versti akmenis. „Net nesupratome, kas čia vyksta, kodėl akmenis mėto į upę, ir seniūnija apie tai nieko nežinojo. Tik vėliau paaiškėjo, kad čia vykdomas upelių renatūralizacijos projektas. Vyrai sakė, kad jie už tai pinigus gauna, jeigu bus skirta lėšų akmenims ištraukti iš upelių, tada juos ištrauks. Dabar matyti, kad tai tik gilina melioracijos problemas, negi norime, kad Lietuva skęstų?“ – stebėjosi „Jotainių“ vadovas. 

Apvirto aukštyn kojomis    

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.