Šventės be balionų ir dangaus žibintų: aplinkosaugininkai siūlo alternatyvas

Balionai ir dangaus žibintai nusileidžia gamtoje ir miestų teritorijose. Dažniausiai balionų ir dangaus žibintų atliekos – nesurenkamos, todėl jos teršia žemę ir vandenį, kelia pavojų laukiniams gyvūnams. 

Vietovėse, kuriose gausu vandens paukščių, balionų liekanos aptinkamos pakrantėse arba plūduriuoja vandens paviršiuje. Paukščiams kyla rizika įsipainioti į balionų juosteles, kurios gali sužeisti, trukdo skristi, maitintis. Dėl šių priežasčių išsekę paukščiai gali žūti. 

Grėsmė kyla ir jūros gyvūnams – žuvims ar ruoniams. Šie gyvūnai, įsipainioję į šventinių atributų atliekas, negali judėti ar pasiekti vandens paviršiaus. 

Laukiniai gyvūnai savo natūraliose buveinėse gali praryti balionų atliekas, įsipainioti į sudegusių dangaus žibintų metalinius rėmus, susižaloti į aštrias dalis.  

Paleisti balionai į orą pavojingi dar ir todėl, kad dažniausiai prie jų pritvirtinta juostelė, į kurią įsipainioję gyvūnai užsikabina už elektros tiekimo laidų, tvorų, medžio šakų, todėl nebegali judėti, maitintis ar rūpintis jaunikliais. Taip nutikus gyvūnai dažniausiai irgi žūsta. 

Aplinkosaugininkai įspėja, kad visada išlieka rizika, jog žibintas užges ne danguje, o dar degdamas gali nusileisti į išdžiūvusią pievą, mišką, lauką, ant pastato stogo ir taip sukelti gaisrą. 

Mikroplastikas balionuose 

Balionai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, bet dažniausiai rinkai tiekiami balionai iš latekso arba folijos. Pastarieji gaminami iš plastikinių nailono lakštų su metaline danga. Jie niekada biologiškai nesuyra – tik ilgainiui skyla ir tampa mikroplastiku.   

Mikroplastikas – tai mažos (0,1 µm–5 mm) plastiko dalelės. Apie 60–80 proc. jūros šiukšlių sudaro būtent plastikas. Daugiausia mikroplastiko dalelių į mūsų maistą patenka iš vandenynuose sugautos žuvies ir jos produktų.  

Mikroplastikas lengvai pasklinda aplinkoje, todėl tarša juo – vis didesnė problema. Be to, jis skyla į tokias mažas daleles, kad gali patekti net į zooplanktoną, kirmėlių, moliuskų, austrių organizmą. Tokiu būdu mikroplastiko dalelės atsiduria mitybos grandinėje: didesni jūros gyvūnai, misdami mažesniaisiais, kartu praryja ir mikroplastiką. Galiausiai jis patenka ir į mūsų organizmą: su maistu jis suvalgomas (pvz., valgant jūrų gėrybes), su vandeniu išgeriamas, iš oro dar ir sukvėpuojamas.   

Biologiškai skaidūs balionai 

Kai kurie latekso balionų gamintojai ir pardavėjai teigia, kad jų produktai yra biologiškai skaidūs, tačiau tai gali būti netiesa. Balionų gamyboje naudojamos cheminės medžiagos užtikrina jų atsparumą sprogimui ir išsitempimą, o tai ženkliai lėtina biologinį skaidymąsi.  

Balionų gamyboje dažnai naudojami pigmentai, plastifikatoriai ir stabilizatoriai – cheminės medžiagos, kurios sulėtina skaidymąsi ir gali turėti toksišką poveikį aplinkai, patekus į dirvožemį ar vandens telkinius. Šios medžiagos gali kauptis ekosistemose ir neigiamai veikti mikroorganizmus, bestuburius bei kitus gyvūnus.  

Dažnai ant pakuočių pateikiami užrašai „biologiškai skaidus“ gali būti vartotojus klaidinantis rinkodaros triukas. Svarbu kritiškai vertinti prekybininkų informaciją: pirkėjai turi tikrinti informaciją ne tik pakuotėje, bet ir gamintojo svetainėse, ieškoti nepriklausomų sertifikavimo ženklų ir remtis tik faktais. 

Net jei balionas pažymėtas kaip biologiškai skaidus, tai nereiškia, kad jį saugu paleisti į aplinką – gamtoje jis vis tiek gali ilgai išlikti ir kelti pavojų gyvūnams. 

Didelę žalą aplinkai daro ir prie balionų tvirtinamos plastikinės lazdelės bei kitos plastikinių elementų dalys. 2021 m. Europos Sąjungoje įsigaliojo draudimas pateikti rinkai tam tikrus plastikinius gaminius (pvz., ausų krapštukus, vienkartinius stalo reikmenis ir kt.), o į šį sąrašą įtrauktos ir prie oro balionėlių tvirtinamos plastikinės lazdelės.   

Alternatyvos balionams ir dangaus žibintams 

Rekomenduojama dekoruoti daugkartinio naudojimo šventiniais atributais: 

• Tekstilės dekoracijomis (staltiesės, servetėlės, užuolaidos). 
• Medinėmis dekoracijomis (stalo kortelės, figūrėlės, skydeliai). 
• Metalinėmis dekoracijomis (žvakidės, stalo įrankių dėklai, žibintai). 
• Popierinėmis dekoracijomis iš storesnio popieriaus (girliandos, kvietimai). 

Jei oro balionams ir dangaus žibintams nerandate tinkamos alternatyvos, atliekomis tapusius papuošimus reikia surinkti ir išmesti į tam skirtus konteinerius. 

Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę, kaip tvarkyti buityje susidariusias atliekas. 

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai konsultuoja telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

AAD informacija