Tarifų karas: kinų elektromobiliai prieš Europos kiaules

Skaudžiai smogė regionui

Prancūzijos Bretanės provincijos Kiaulienos pramonės asociacijos viceprezidentas Thierry Meyeris sako, jog Bretanės kiaulienos pramonė atsidūrė prekybos karo, kurio ji negali kontroliuoti, centre: „Esame šalutinės to, kas vyksta tarp Europos Sąjungos ir Kinijos, aukos. Bretanė yra pirmaujantis Prancūzijos regionas, kuriame pagaminama daugiau nei pusė visos šalies kiaulienos, o apie 60 proc. eksporto į Kiniją yra Bretanės kilmės.“

Kinija, reaguodama į ES įvestus muito mokesčius kinų elektromobiliams, nustatė laikinuosius 20–60 proc. kiaulienos importo tarifus. Bretanės regiono pramonė, kuri pastaruosius dvejus metus gerai laikėsi, dabar baiminasi stagnacijos.

Šis eksportas Bretanei yra labai svarbus, nes leidžia padidinti Prancūzijoje nepopuliarių subproduktų, tokių kaip kiaulių kojos ir ausys, vertę ir padeda išlaikyti prieinamą kiaulienos kainą Prancūzijos rinkoje, rašo portalas francebleu.fr.

Nuostolių aritmetika

Ši nauja situacija sektoriui reiškia ir didelius finansinius nuostolius. Nuo praėjusios savaitės kiaulienos rinkoje pastebėtas kainų kritimas. Nuo rugsėjo 10 d. įvedus muitų mokesčius, Kinijos uostuose stringa konteineriai su eksportuojama mėsa. Papildomos išlaidos siekia 11 000 eurų už konteinerį. Nors iš pradžių jas apmoka Kinijos importuotojas, tačiau akivaizdu, jog išlaidos paveiks visą tiekimo grandinę ir neišvengiamai atsilieps gamintojui.

Finansinis poveikis ūkininkams jau dabar yra didelis. Prancūzijos kiaulių institutas skaičiuoja, jog  gamintojas patirs „nuo aštuonių iki 20 centų už kilogramą arba nuo aštuonių iki 20 eurų už kiaulę“ nuostolius. Tokia situacija kelia pavojų Prancūzijos apsirūpinimo maistu politikai, perspėja T. Meyeris.

Priešistorė

Po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2023 m. rugsėjo mėn. pastabų apie nesąžiningai subsidijuojamų Kinijos elektromobilių antplūdį pasaulinėse rinkose, Europos Komisija 2023 m. spalį pradėjo antisubsidijų tyrimą.

Po devynių mėnesių, 2024 m. liepos mėn., Komisija paskelbė preliminarius tyrimo rezultatus, kuriuose rasta įrodymų apie plačiai paplitusį subsidijavimą ir paskelbta apie laikinuosius muitus.

Atskleidus projekto išvadas suinteresuotosioms šalims, buvo surengtos konsultacijos, kuriose įmonės galėjo pateikti įrodymus, kad gautų mažesnį tarifą. Galiausiai, tik po visų šių procedūrų ES valstybės narės balsavo dėl galutinių tarifų ir juos patvirtino.

Praėjusių metų spalį ES padidino tarifus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams iki 45,3 proc., tačiau jau šiemet Briuselis ir Pekinas iškėlė idėją apskritai panaikinti tarifus. Konsultacijos tarp EK ir Kinijos vyriausybės vis dar vyksta, nors muitų karas įsibėgėja.

Europos tarifų politika

Europos Komisija iš esmės apmokesdino tris didžiausius Kinijos elektromobilių gamintojus Europoje, teigdama, kad BYD elektromobiliams įves papildomus 17,4 proc. muitus, „Geely“ – 20 proc., o Kinijos valstybinės SAIC eksportuojamoms transporto priemonėms – 38,1 proc. muitus.

„Geely“ valdo daugybę populiarių prekės ženklų, įskaitant „Polestar“, britų sportinių automobilių gamintoją „Lotus“ ir Švedijos „Volvo“, o SAIC – britų „MG“ – vieną perkamiausių elektromobilių prekės ženklų Europoje.

Kitiems elektromobilių gamintojams Kinijoje būtų taikomi mažiausiai 21 proc. muitai.

Europiečiai įsitikinę, kad Kinijos automobilių gamintojai, pasinaudodami didžiulėmis Pekino subsidijomis, yra pasirengę užgrobti rinkos dalį, dirbtinai mažindami kainas ir dėl to nukentės Europos automobilių pramonė.

ES pareigūnai baiminasi, kad nesąžiningai subsidijuojamas importas pakenks ne Europos gamintojams, bet ir žemyno žaliųjų technologijų pramonei.

Tačiau Europos šalys taip pat subsidijuoja elektromobilius. Prekybos ginčuose kyla klausimas, ar subsidijos yra sąžiningos ir prieinamos visiems automobilių gamintojams, ar iškreipia rinką vienos pusės naudai.

Kinijos sprendimas

Praėjusią savaitę Kinija nustatė iki 62,4 proc. antidempingo muitus ES kiaulienos produktų importui. Laikinieji muitai yra skirti daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių vertės metiniam eksportui ir kelia grėsmę sumažinti pelno maržas visame ES kiaulienos sektoriuje.

Kinija sudaro ketvirtadalį ES kiaulienos eksporto. Siuntos į Kiniją 2025 m. pirmąjį pusmetį išaugo 4 proc. po trejų metų nuosmukio. Pasak „Rabobank“, subproduktai, tokie kaip kiaulių ausys, knyslės ir kojos, sudaro daugiau nei pusę šio eksporto. Šios prekės yra populiarios Kinijoje, tačiau jų paklausa kitur yra ribota, todėl Europos gamintojams lieka mažai alternatyvių rinkų.

Kinijos Prekybos ministerija pareiškime teigė preliminariai nustačiusi, kad Europa dempingo kaina parduoda kiaulieną ir kiaulienos šalutinius produktus Kinijos rinkoje. Kinijos vyriausybė teigė, kad ES pagamintos kiaulienos kainos daro „didelę žalą“ Kinijos kiaulienos pramonei, tačiau konkrečios žalos nenurodė, skelbia agentūra „Associated Press“.

Ji teigė, kad nuo rugsėjo 10 d. įves muitus, kurių dydis svyruoja nuo 15,6 proc. iki 62,4 proc.. Pranešime teigiama, kad sprendimas yra preliminarus ir kad iš ES kiaulienos eksportuotojų bus imami piniginiai užstatai. Prekybos ministerija nepatikslino, ar šie užstatai gali būti grąžinti ir kokiomis sąlygomis tai vyktų.

Manoma, jog labiausiai nukentės tokios šalys kaip Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Danija.

Parengė Ričardas Čekutis