Tarifų karas su Kinija švelnėja, bet nesibaigia

Europos pienui - palengvinimas

Kaip praneša „Nieuwe Oogst“, pavyzdžiui, iki šio momento labiausiai apmokestinta buvo bendrovė „Friesland Campina“, tačiau dabar tai reiškia, kad ji mokės 11,7 proc. importo muitą už pieno produktus, kuriuos eksportuoja į Kiniją. Šis tarifas yra gerokai mažesnis nei iš pradžių nustatytas 42,7 proc.

Be to, kai kurioms ES įmonėms, pavyzdžiui, Danijoje įsikūrusiai „Arla Foods“ ir Prancūzijoje įsikūrusiai „Lactalis“, bus taikomi dar mažesni – 9,5 proc. – tarifai.

Kinijos nustatyti importo tarifai taikomi įvairiems sūrio, pieno ir grietinėlės produktams. Pieno milteliai, kurių Kinijoje trūksta, nebus apmokestinami. Praėjusiais metais ši Azijos šalis importavo pieno produktų už 57 mln. eurų, kuriems dabar taikomi tarifai.

„Antisubsidijų“ tyrimas

Kaip skelbia „Dairy News“, mokesčiai buvo sumažinti po antisubsidijų tyrimo, kuris buvo pradėtas reaguojant į ES mokesčius už iš Kinijos importuojamus elektromobilius. Europos pieno asociacijos (EDA) teigimu, galutiniai tarifai, apie kuriuos pranešta Europai, rodo, kad maksimalus muitas bus 11,7 proc., o tai yra gerokai mažiau nei gruodžio mėnesį paskelbta preliminari 42,7 proc. norma. Daugumai įmonių bus taikomas 9,5 proc. tarifas.

Tyrimas apima įvairius pieno produktus, įskaitant grietinėlę ir sūrį. EDA generalinis sekretorius Aleksandras Antonas pakomentavo: „Tai sėkmė, bet jūs vis dar iškrentate iš žaidimo“, – akcentuodamas nuolatinius konkurencinius iššūkius ES pieno produktams Kinijos rinkoje, nepaisant sumažintų tarifų.

2024 m. Kinija importavo ES pieno produktus už maždaug 580 mln. eurų, kurie dabar yra tyrimo objektas. Sumažinti tarifai vis dar gali kelti grėsmę ES produktų konkurencingumui Kinijoje, o tai gali būti naudinga kitiems tiekėjams, pavyzdžiui, Naujajai Zelandijai. Tuo tarpu koregavimas taip pat galėtų padėti Kinijos gamintojams, kurie susiduria su pertekline pieno pasiūla ir mažėjančiomis pieno kainomis dėl silpnos paklausos.

Kita vertus, Kinijos vyriausybė baiminasi, kad jos pieno pramonė nukenčia dėl didelio kiekio Europos pieno produktų importo.

Džiaugiasi italų sūrininkai

„Naujasis tarifų lygis neabejotinai palengvina padėtį sektoriuje“, – komentavo „Assolatte“ prezidentas Paolo Zanetti. – „Esant maksimaliam 11,7 proc. tarifui, rinka išlieka gyvybinga. Nuopelnai tenka koordinuotam Europos Komisijos, nacionalinių vyriausybių ir dalyvaujančių įmonių, iš kurių daugelis yra italų, bet taip pat prancūzų ir ispanų, darbui.“

Nuo tada, kai buvo laikinai įvesti Kinijos tarifai, Italijos sūrio eksportas sumažėjo 17 proc. kiekybiškai ir 20 proc. vertės atžvilgiu.

Šiuo metu Italija į Kiniją eksportuoja apie 10 tūkst. tonų sūrio, kurio apyvarta siekia 70 mln. eurų, ir yra pirmaujanti ES žaidėja, nes visų Europos sūrių apyvarta Kinijoje siekia 185 mln. eurų.

„75 proc. iš 10 000 tonų, išgabenamų į Kiniją, sudaro maskarponės sūriai. Kinai tikrai mėgsta tiramisu. Pekine nėra restorano, juo labiau šalies viduje, kurio meniu nebūtų šio garsiojo itališko deserto. Be to, kinai mano, kad itališka maskarponė yra neabejotinai geriausia žaliava jai gaminti“, - sako P. Zanetti.

Likę 25 proc. Italijos pardavimų sudaro „Grana Padano“, „Parmigiano Reggiano“, „Gorgonzola“ ir karvės pieno mocarela.

Pakoregavo ir mėsos tarifus

Anksčiau po derybų taip pat buvo sumažinti mėsos importo tarifai iš Europos – nuo gruodžio 17 d. penkerius metus bus taikomi nuo 4,9 iki 19,8 proc. importo muitai. Tai gerokai mažiau nei rugsėjį Kinijos nustatyti laikinieji 15,6–62,4 proc. tarifai.

Kinija nustatė tarifus, remdamasi preliminariomis tyrimo dėl įtariamo europietiškos kiaulienos dempingo išvadomis. Tuo metu tarifai buvo pakoreguoti, atsižvelgiant į galutines išvadas.

„Reuters“ praneša, kad bendra Europos kiaulienos eksporto į Kiniją vertė siekia maždaug 1,7 mlrd. eurų.

Koks bus ES atsakas?

Didžiausi importo muitai, kurie pridedami prie įprastų tarifų, yra 11,7 procento. Visa tai sudaro didelę kliūtį pieno produktų patekimui į Kinijos rinką. Europos ūkininkų kooperatyvų ir jų atstovų skėtinė organizacija „Copa-Cogeca“ smerkia tarifus. Ji juos laiko platesnio prekybos karo dalimi.

Mokesčiai įsigalios ne vėliau kaip vasario 21 d. Tiksli data kol kas nežinoma. Europos Komisija ir susijusios įmonės turi laiko iki vasario 9 d. atsakyti į galutinį sprendimą. ES valstybės narės vis dar gali inicijuoti teisinius procesus Pasaulio prekybos organizacijoje.

„ES atsakas turėtų būti sutelktas į rinkos prieigos gynimą, prireikus teikti paramą nukentėjusiems eksportuotojams ir eskalacijos, kuri galėtų dar labiau sutrikdyti pieno rinkas, vengimą“, – trumpame pareiškime teigė EDA.

Jame priduriama: „Kinija kaltina ES pieno produktų importą dėl Kinijos vidaus pardavimų kainų kritimo, tačiau mūsų pačių analizė rodo, kad BŽŪP (bendrosios žemės ūkio politikos) priemonės neturi jokio poveikio Kinijos sūrio ir grietinėlės rinkoms.“

Prekybininkų raginimas

Tuo metu Belgijoje įsikūrusi prekybos organizacija „Eucolait“ pareiškė esanti nusivylusi Kinijos pieno produktų tarifais, nepaisant sumažintų tarifų: „Kinija išlieka didžiausia pieno produktų ir ingredientų importuotoja pasaulyje, o ES atlieka svarbų vaidmenį tenkinant šią paklausą. Grietinėlės ir sūrio siuntos į Kiniją sudaro svarbią ES didelės vertės eksporto portfelio dalį. Paskelbti muitai, nors ir gerokai mažesni už laikinai taikomus tarifus, ir toliau mažins ES konkurencingumą Kinijos rinkoje.“

„Eucolait“ yra įsitikinusi, kad Europos pieno produktų prekyba su Kinija vyksta visapusiškai laikantis tarptautinių prekybos taisyklių. Mes remiame Europos Komisijos pastangas ginti mūsų sektorių nuo nepagrįstų prekybos priemonių ir raginame rasti konstruktyvų ir tvarų šio ginčo sprendimą.“

Parengė Ričardas Čekutis