Tarptautinės konferencijos dalyviai: geopolitinės nežinios akivaizdoje ūkininkams būtina skaičiuoti kiekvieną žingsnį

„Neapibrėžtumo laikais gyvybiškai svarbi tampa informacija ir labai tikslūs, pamatuoti ūkininkų sprendimai. Šiandien reikia skaičiuoti kiekvieną žingsnį – tik taip galima išlikti konkurencingiems“, – pažymėjo vienos iš konferencijos rengėjų, agroverslo bendrovės „Scandagra Lietuva“ vadovas Marius Vasiliauskas. Pasak jo, šiandien ūkininkai gali išlikti konkurencingi tik remdamiesi duomenimis, pasitelkdami modernias ūkio valdymo sistemomas ir per asociacijas puoselėdami dialogą tiek su tiekėjais, tiek su žemės ūkio politikos formuotojais.

„Scandagra Lietuva“ vadovas atkreipė dėmesį, kad vienas iš šių metų konferencijos leitmotyvų – nežinomybė. Daugiausiai jos kelia tarptautinė padėtis – ir geopolitinė įtampa, ir tarptautinių organizacijų sprendimai. Pavyzdžiui, nuo kitų metų įsigalioja ES anglies dioksido pasienio mokestis (CBAM) trąšoms, ir tai iš esmės keis trąšų importo struktūrą Bendrijoje. Vis dėlto, dėl nežinomybės, kaip bus skaičiuojamos CBAM įmokos, didelė dalis rinkos sustojo: importuotojai nebetiekia naujų užsakymų, sandėliai tušti, o kainų dinamika išlieka nenuspėjama. M. Vasiliauskas teigia, kad didžiausią naštą patiria žemdirbiai – jų sąnaudas didina ir brangstančios azotinės trąšos, ir augantys reguliavimo reikalavimai.

Žemės ūkis – nacionalinio saugumo ramstis

Konferencijoje diskutuota ir apie Lietuvos bei ES žemės ūkio politiką. Žemės ūkio viceministras Artūras Pekauskas priminė, kad žemės ūkis sukuria 6,1 proc. šalies BVP, o eksportas šiemet viršijo 5,5 mlrd. eurų. Anot jo, Vyriausybė siekia tvirtinti sektoriaus atsparumą: rengiami savivaldos įstatymo pakeitimai, stiprinamos trumposios maisto grandinės, įgyvendinama gyvulininkystės plėtros strategija.

Ypatingą žemės ūkio sektoriaus svarbą valstybei iliustruoja ir sprendimas pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbia sritimi. Seimo priimtomis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisomis apsirūpinimas maistu priskiriamas prie tokių pačių strateginių sričių kaip energetika, transportas, informacinės technologijos, finansai ir karinė įranga.

Konferencijos diskusijose aptartas ir 2028–2034 m. ES biudžetas. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pažymėjo, kad artėjančiu periodu didelę dalį lėšų ketinama skirti gynybos ir saugumo poreikiams, bet žemės ūkis išlieka tarp prioritetų. Lietuvai preliminariai numatomas apie 4,4 mlrd. eurų finansavimas, o papildomi ištekliai galėtų būti skiriami iš 8 mlrd. eurų „laisvų lėšų“ rezervo.

Vis dėlto buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas įspėjo, kad realus finansavimas naujuoju laikotarpiu gali sumažėti apie penktadaliu, o tiesioginėmis išmokomis Lietuva ir toliau atsilieka nuo daugelio kitų ES šalių. Savo ruožtu Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimondas Juknevičius pabrėžė, kad žemdirbiai jaučia teigiamus politikos pokyčius: mažėja biurokratinių reikalavimų, atsiranda daugiau lankstumo, grįžta dialogas su politikais. Vis dėlto, ūkininkai kol kas nemato, kad strateginis žemės ūkio statusas aiškiai atsispindėtų finansavime.

Daugiau iššūkių mažoms ir atviroms ekonomikoms

„Agroverslo forume“ šiemet plačiai diskutuota apie tarptautinę padėtį bei jos įtaką žemės ūkio sektoriui. Renginio dalyviai pažymėjo, kad geopolitinė įtampa, Rusijos agresijos Ukrainoje sukelti sutrikimai grūdų rinkoje, pandemijos padariniai ir nutrūkusios tiekimo grandinės ypač jaučiami Rytų Europos valstybėse, tarp jų – ir Lietuvoje.

Politologas Linas Kojala akcentavo, kad pasaulio geopolitinė aplinka sparčiai keičiasi, o tai daro tiesioginę įtaką ir ekonomikoms, ir sektoriams, priklausomiems nuo tarptautinės prekybos. Pasak jo, nors Vakarų valstybės išlieka galingos, sparčiai auganti vadinamoji „pilkoji zona“ — įvairios Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalys — silpnina tradicinį Vakarų sprendimų poveikį.

L. Kojala atkreipė dėmesį į tarptautinių prioritetų pokyčius: Jungtinės Amerikos Valstijos daugiau dėmesio skiria vidaus saugumui ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionui, todėl Europai prioritetų sąraše gresia atsidurti žemiau. Tuo pačiu auga ES atsakomybė ir poreikis stiprinti savo finansinius bei gynybinius pajėgumus. Tokiomis aplinkybėmis žemės ūkis įgyja dar didesnę politinę reikšmę: tai sektorius, tiesiogiai susijęs su nacionaliniu saugumu ir ES biudžeto prioritetais.

Konferencijoje aptarti ir kiti agroverslo iššūkiai bei aktualijos. Kalbėta apie ūkių kooperaciją, žemės ūkio verslo paveldėjimą ir perdavimą, finansų valdymą, klimato ir konfliktų įtaką grūdų kainai. „Agroverslo forumą“ bendrovė „Scandagra“ rengė kartu su „Verslo žiniomis“ ir SEB banku.

„Scandagra“ informacija

„Verslo žinių“ nuotr.