Taupyti, investuoti ar nieko nedaryti?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas SINKEVIČIUS:

„Tai turi priklausyti nuo žmogaus patriotiškumo, ne nuo kokios nors naudos, kurią potencialiai galima gauti investavus. Žinoma, didžiausia nauda, ko gero, būtų investuoti į vertybinius popierius, fondus, kuriuose galima gauti net iki 10 proc. grąžą. Bet ten yra ir atitinkamos rizikos, galima ir visai greitai prarasti pinigus.

Žmonės mąsto įvairiai, bet tie, kurie nusiteikę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, investuoja įsigydami valstybės taupymo popierius, vadinamuosius lakštus, ir tokiu būdu pildo Gynybos fondą. O Gynybos fondas ne toks jau mažas – svarstant šalies biudžetą, skaičiuota, kad į jį, platinant gynybos obligacijas, gali būti surinkta apie 700 mln. Eur. Valstybė padidino jų palūkanas maždaug iki 2,5 proc. Net ir užsienio lietuviai, su kuriais tenka bendrauti, patriotiškai nusiteikę ir noriai investuoja į lietuviškas gynybos obligacijas.

Labai svarbu turėti pinigų, bet jeigu neturi ką investuoti, tai tada būk koks tik nori patriotas, nelabai kas iš to išeis. O tie, kurie atsiėmė pinigus iš II pensijų pakopos, manau, panaudos juos einamiesiems reikalams. Žmonės elgiasi priklausomai nuo gyvenimo sąlygų. Galbūt iš tikrųjų kažkam yra noras pravalgyti, papramogauti, keliauti, kažką nusipirkti sau, vaikams ar anūkams. To niekas neuždraus, bet protingiausias dalykas būtų pinigus investuoti. Nes infliacija nemažėja, jos dydžiai dėl geopolitinės „turbulencijos“ pasaulyje, dėl naftos kainų ir pan. tik didės. Protingiausia būtų pasilikti pinigus ateičiai taip, kad jų suma arba perkamoji galia nemažėtų, todėl reikėtų investuoti. Čia jau žmogus turi pasirinkti, į ką investuoti – į valstybės vertybinius popierius ar tiesiog padėti kaip terminuotą ar kaip kaupiamąjį indėlį. Šiaip laikyti pinigus namuose arba paprastoje banko sąskaitoje pavojinga – perkamoji galia mažės.

Kai kurie asmenys perka auksą. Bet kas dabar gali numatyti į priekį, ar jo kaina dar augs? Galbūt galima pirkti investicinį auksą, bet juvelyrinio aukso tikrai nepatarčiau pirkti, nes pastarųjų kainą sudaro ne vien tik auksas, bet apie 40 proc. tokio dirbinio sudaro gamyba (juvelyrika). Vargu ar tuos 40 proc., pardavus juvelyrinį dirbinį, bus įmanoma atgauti. Tai labai retorinis klausimas. O investicinis auksas, tikėtina, gali ir nepigti. Tai vėlgi žmogaus pasirinkimas – kiekvienas turi numatyti savo ateitį, žiūrėti pagal savo amžių, šeimos galimybes, pagal turtinę būklę.“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Valius ĄŽUOLAS:

„Norintys investuoti žmonės visada turi nuspręsti, kiek jie linkę rizikuoti. Pavyzdžiui, perkantieji gynybos obligacijas tikriausiai supranta, kad valstybė nebankrutuos, o pinigai nepradings. Žmonės žino, kad jie tikrai bus saugūs ir savo pinigus atgaus. Padėti banke indėlį irgi saugu, nes jis draustas Indėlių draudimo fonde (iki 100 tūkst. Eur), todėl kas beatsitiktų, pinigus grąžintų. O kai pinigai taupomi II pakopoje arba gyvybės draudime, taip pat vadinamojoje III pakopoje, jie niekaip nėra drausti. Tai kaip dalyvavimas kazino – galima laimėti, galima daug uždirbti, bet galima pamatyti, kad ten belikę nedaug pinigų. Tad svarbu, kokias rizikas priima žmonės. Kiekvienas turi žiūrėti, kur jam naudingiau.

Jeigu, pasidėjus indėlį, galima gauti 4 proc. palūkanų, tai turbūt nėra maža suma. O kalbant apie investicijas į auksą, sidabrą, pagrindinis klausimas – kiek galimybių juos nusipirkti turi žmonės. Auksas gali ir brangti, gali ir pigti. Bet auksas ir sidabras palūkanų nemoka, tik pakilus kainai galima juos pelningiau parduoti. Kiekvienas gyventojas vis kitaip turi spręsti, pvz., žemdirbys investuoja į turtą (žemę, darbo priemones), kitos profesijos žmogus, turintis laisvų pinigų, – galbūt į akcijas, į kitus dalykus. O svarbiausia, kiek ir vienas, ir kitas nori prisiimti rizikų.

II pensijų pakopoje aš niekada nekaupiau, nes sistema visiškai nepasitikiu – joje galima išlošti, bet galima ir pralošti. Tie pinigai niekur nėra drausti. Girdžiu iš tų, kurie jau atsiėmė po 4–5 tūkst., kiti – iki 10 tūkst. Eur, kad jie pirmiausia stengiasi pasigerinti savo gyvenimą. O iš Lietuvos banko ataskaitų matyti, kad žmonės grąžina turimas paskolas, jiems mažiau reikės mokėti palūkanų, kiti pasistatė saulės jėgainę ar įsigijo automobilį – dauguma žiūri, kaip pasigerinti buitį.

Dalis pinigų dabar pradėjo plaukti į gyvybės draudimą. Deja, paaiškėjo, kad yra labai daug apgautų žmonių. Lietuvos bankas atliko slapto pirkėjo draudimo tyrimus ir paaiškėjo, kad tik apie 15 proc. sutartis sudariusių žmonių išankstiniai pažadai atitinka jų poreikius. Visa kita liko naudingiausia toms draudimo bendrovėms ir bankams, kurie siūlo tokias sutartis. Todėl ten irgi reikia būti labai atsargiems.“

Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas ŠLIVINSKAS:

„Aukso kaina šiuo metu siaubingai aukšta, o perkant obligacijas reikia žiūrėti, kokia jų nominali vertė. Reikia turėti finansinį išsilavinimą ir skaičiuoti taip, kaip tai daro bankininkai ir ekonomistai. Aš asmeniškai aukso šiandien tikrai nepirkčiau.

Dabar suaktyvėjo visokių kolekcijų (auksinių ar paauksuotų monetų) siūlytojai, bet jos dabar pabrangusios beveik tris kartus. Tik nežinia, kada ir ar jas pavyks ateityje parduoti brangiau...

Terminuoti indėliai bankuose su 2 proc. metinių palūkanų – irgi ne išeitis. Mes, ūkininkai, iš banko gauname paskolas su 6–7 proc. palūkanų. Skaičiuok kaip tik nori – rezultatas ir taip labai aiškus. Kaip sakoma, galai nesueina...

Dabar visi kalba apie tai, kad atsisėmusieji II pensijų pakopos pinigus taško juos į kairę ir į dešinę. Bet juk tai žmogaus pinigai, ką jis nori, tą su jais ir daro. Nori – perka saldainių, nori – perka šaldytuvą, o jei mėgsta keliones, skrenda kur nors į Kretą ar Hurgadą. Duoda vaikams, kad jie pagerintų savo gyvenimą, investuoja į žemę ir t. t. Nes tai jo pinigai, o valstybė savo pinigus iš sukauptų pensijų pasiliko sau.

Daugelis pamiršta, kiek šiais laikais kainuoja vaistai – kai kurie nemokami, bet vis tiek reikia primokėti, daraisi tyrimus – irgi reikia mokėti. Štai aš vakar už vaistus sumokėjau nei daug, nei mažai – 200 Eur.

Jeigu valstybė mokėtų geras palūkanas už obligacijas, tada taip – tikrai būtų verta investuoti. Tik ar aukščiausia šalies valdžia pati perka gynybos obligacijas? Ar girdėjote, kad jų būtų įsigijęs prezidentas, kurie nors bankininkai, ekonomistai? Parodytų prezidentas pavyzdį – žiūrėkite, nupirkau tiek ir tiek gynybos obligacijų. Bet ne... Nematyti, kad aukščiausieji valdžios atstovai taip investuotų. Mes, skurdukai, taip ir padengiame visus valstybės nuostolius. Aš atliekamų pinigų neturiu, tai koks dar gali būti investavimas? Už ką pirkti akcijas, obligacijas, jei mes, ūkininkai, „sėdime“ bankuose? Jeigu šiandien atsiųstų bankas antstolius, likčiau „ant pašalpų“. Ir dar kažin ar jų gaučiau, esant tokiai ūkininkavimo tvarkai ir tokiems įstatymams. Todėl greičiausiai jau tektų numirti.“

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius DUBNIKOVAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 5 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.