Kaunas +4,1 °C Debesuota
Šeštadienis, 6 Grd 2025
Kaunas +4,1 °C Debesuota
Šeštadienis, 6 Grd 2025

NMA nuotr.

Tęsiamas dialogas su ūkininkais dėl KPP projektų finansavimo

2025/11/19


Padidink tekstą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) inicijuoja papildomus teisės aktų keitimus, kurie, pritrūkus lėšų investiciniams projektams iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP), ūkininkams leistų skolintis iš platesnio asmenų rato (t. y. ne tik iš finansų įstaigų, bet ir iš fizinių ar juridinių asmenų). Ministerija taip pat analizuoja galimybes pritaikyti de-minimis valstybės pagalbą, kompensuojant dėl atsiskaitymų tiekėjams ir finansų įstaigoms ūkininkų patirtas papildomas išlaidas.

Šie sprendimai inicijuoti atsižvelgus į lapkričio 17 d. susitikime ūkininkų išsakytas rizikas, kylančias dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol keičiamas finansavimo šaltinis bei susijusias su jų veiklos vykdymu, santykiais su kreditoriais ir tiekėjais. 

Siekdama palengvinti ūkininkų situaciją, ministerija kreipėsi į bankus ir kitas kredito institucijas, pabrėždama, kad susiklosčiusi padėtis yra laikina ir nepriklauso nuo ūkininkų veiklos, ir ragindama taikyti lankstesnį požiūrį. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) aktyviai dirba su finansų įstaigomis, technikos bei įrangos tiekėjais, kad šiems būtų aiškiai pristatyta ūkininkų padėtis ir užtikrintas kuo sklandesnis bendradarbiavimas.

NMA įsipareigojo ūkininkams pateikti raštus, kuriuose bus informacija, kad ūkininko mokėjimo prašymas įvertintas teigiamai, kokia paramos suma bus pervesta per pirmuosius ateinančių metų mėnesius. Šiuos raštus ūkininkai galės pateikti kredito institucijoms, technikos tiekėjams, rangovams.

Visi šie sprendimai priimti atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją dėl rizikos, kad dalis ūkininkų gali vėluoti apmokėti tiekėjų sąskaitas bei bankų palūkanas.

Kodėl susidarė lėšų trūkumas?

Lietuvai skirta Europos Sąjungos (ES) parama turi būti panaudota maksimaliai efektyviai. Kiekvienas nepanaudotas euras – prarasta galimybė modernizuoti ūkius ir stiprinti šalies žemės ūkio konkurencingumą. Tai ypač svarbu įvertinant nežinomybę dėl būsimo laikotarpio po 2027 m. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir galimo lėšų investicijoms mažėjimo. ŽŪM ir NMA siekia, kad visos lėšos būtų panaudotos ir nė vienas pareiškėjas neliktų be sprendimo.

2014–2020 m. KPP priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ išlieka viena svarbiausių, padedančių ūkininkams modernizuoti savo ūkius ir didinti jų konkurencingumą. 2014–2025 m. pagal šią priemonę patvirtinti 7 326 projektai, kuriems skirta net 743 mln. eurų paramos.

2025 metais baigiantis KPP įgyvendinimui, visi likę mokėjimai turi būti atlikti iki metų pabaigos, o dalis projektų, kuriems trūksta KPP lėšų, kaip numato ES teisės aktai, gali būti perkelti į 2023–2027 m. strateginį planą.

Pastaraisiais metais projektų įgyvendinimą paveikė daugybė išorinių veiksnių: COVID-19 pandemija, infliacija, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių trikdžiai, sudėtingas statybos leidimų išdavimas ir ekstremalios klimato sąlygos, įskaitant 2025 m. liūtis.

Dėl šių priežasčių dalis projektų buvo nutraukti, o į KPP grįžo net 100 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Iki šiol nėra buvę tokių didelių svyravimų ūkininkų sprendimuose dėl paramos panaudojimo, todėl laikotarpiui einant į pabaigą kilo reali rizika, kad dalį lėšų gali tekti grąžinti ES.

Siekiant užtikrinti, kad visos galimos lėšos būtų panaudotos, 2025 m. buvo skelbiamas papildomas supaprastintas paraiškų rinkimas. Nors jam skirta 40 mln. eurų, paraiškų pateikta už 75,5 mln. eurų – dvigubai daugiau nei planuota. ŽŪM priėmė sprendimą finansuoti visas vienodą atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas, taip suteikdama galimybę beveik 130 ūkininkų gauti 9 mln. eurų paramą (dėl šio sprendimo bendras galimų finansuoti ūkininkų skaičius padidėjo nuo 489 iki 619). Šis sprendimas padidino lėšų poreikį  6,4 mln. eurų, tačiau apsaugojo pareiškėjus nuo investicinių galimybių praradimo.

Dar 2024 m., susitikimų su ūkininkais metu, buvo sulaukta prašymų pratęsti projektų įgyvendinimo terminus, nukelti mokėjimo prašymų pateikimo terminus. Sunkiausia numatytais terminais įgyvendinti projektus buvo gyvulininkystės sektoriaus atstovams dėl problemų gaunant statybos leidimus. Įvertinus ūkininkų ir socialinių partnerių prašymus, mokėjimo prašymų pateikimo terminas buvo nukeltas iš birželio 30 d. į rugsėjo 30 d.

Šiuo pakeitimu pasinaudojo 270 projektų vykdytojai, kurių projektų bendra vertė – 125,8 mln. eurų. 24 projektams, kurių bendra vertė – 14 mln. Eur, mokėjimo prašymų pateikimo terminas vėliau pratęstas dar kartą – iki lapkričio 14 d. Dauguma šių projektų susiję su fermų statyba, jų modernizavimu. Jei ŽŪM nebūtų nukėlusi mokėjimo prašymų pateikimo terminų, šiandien būtų kalbama apie šių lėšų grąžinimą Europos Komisijai.

Pasigirsta siūlymų papildyti KPP nacionalinėmis lėšomis, dėl jų raginama kreiptis į Finansų ministeriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Tačiau pagal ES reglamentus po rugsėjo 30 d. lėšų perskirstyti tarp priemonių ar papildyti nacionaliniu finansavimu nebegalima, todėl visi sprendimai dėl KPP projektų finansavimo galėjo būti priimti iki šios datos, kas ir buvo padaryta 2025 m. rugsėjo 3 d. vykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos stebėsenos ir vertinimo komitete. Šiame posėdyje dalyvavo ir ūkininkų atstovai, kurie pozityviai įvertino ministerijos siekį panaudoti visas KPP lėšas, o projektus, kuriems pritrūks KPP lėšų – finansuoti iš Strateginio plano lėšų. Šio posėdžio protokolą galite rasti čia.

KPP lėšų poreikis ir Strateginio plano sprendimai

Taigi dėl visų šių aplinkybių KPP lėšų poreikis susikoncentravo į 2025 m. pabaigą. NMA duomenimis, KPP biudžete trūksta 20,5 mln. Eur patvirtintiems projektams finansuoti. Šią sumą planuojama išmokėti  Strateginio plano lėšomis, tokiu būdu užtikrinant visų paramos gavėjų teisėtus lūkesčius gauti paramą.

NMA duomenimis, iki šiol gauti preliminarūs paramos gavėjų sutikimai pakeisti projektų finansavimo šaltinį iš KPP į Strateginį planą sudaro 18,1 mln. Eur. Likę projektų vykdytojai svarsto dėl sutikimo arba, preliminariais duomenimis, išreiškė nesutikimą pakeisti finansavimo šaltinį.

Pažymėtina, kad finansavimo šaltinio pakeitimas nekeičia projektų vykdytojų prisiimtų įsipareigojimų ir nepablogina paramos sąlygų, šiems projektams galios KPP taisyklės. Taip pat į Strateginį planą perkeltų KPP projektų suma nebus įskaičiuojama į maksimalią laikotarpio sumą, kurią bus galima gauti per Strateginį planą. Šiam tikslui atlikti atitinkami teisės aktų pakeitimai.

Lėšos bus išmokėtos kaip įmanoma greičiau

Dedamos visos pastangos, kad paramos lėšos paramos gavėjus pasiektų jau 2026 m. sausio pabaigoje, bet ne vėliau kaip iki I ketvirčio pabaigos.

 

ŽŪM informacija

Dalintis
2025/12/06

Biometanas: proveržio nėra ir jo nematyti

Lietuvoje pagaminama vis daugiau biometano dujų, kurios laikomos viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių, tačiau tik nedaug jų sunaudojama vietoje, didžioji dalis eksportuojama į Vakarų Europą. Žaliąsias dujas siūloma naudoti tr...
2025/12/06

Tiek benzino, tiek ir dyzelino kainos sumažėjo pirmą kartą nuo spalio pradžios

Lietuvoje per savaitę vidutinė benzino kaina sumažėjo 0,7 proc., o dyzelinas pigo 0,4 procento. Anksčiau mūsų šalyje abiejų rūšių degalai – ir dyzelinas, ir benzinas – vienu metu pigo prieš du mėnesius, spalio pirm...
2025/12/06

Smegduobės nėra duobės – tai atviras kanalas į požeminį vandenį

„2025 m. rudenį Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama Valstybinės aplinkos monitoringo programos numatytą karstinio regiono stebėseną, rado tris naujas ir vieną jauną (susiformavo maždaug prieš 10 metų) smegduobę. Šis skaičius...
2025/12/06

Pirmą kartą Lietuvoje pritaikytas naujas prostatos vėžio gydymo metodas

Kauno klinikų radiologai – branduolinės medicinos specialistai – pirmą kartą Lietuvoje pacientui, sergančiam prostatos vėžiu, atliko naujos kartos radioligandų terapiją. Tai svarbus žingsnis diegiant modernias ir pasaulyje plačiai taik...
2025/12/06

Maistas brangsta, nors ūkininkų pajamos nekyla

Tik keturi iš 100 eurų, kuriuos vartotojai išleidžia maistui, iš tikrųjų pasiekia vietos šeimos ūkius. Tai rodo neseniai Austrijos ekonominių tyrimų instituto (WIFO) atliktas tyrimas apie maisto kainų pokyčius ir vertės...
2025/12/06

Lietuviai laiškų siunčia vis mažiau

Tradiciškai siunčiamų laiškų apimtys Lietuvoje nuosekliai mažėja, o smulkius siuntinius gyventojai vis dažniau patiki paštomatams. Dėl to šių paslaugų teikimas Lietuvos paštui tampa vis nuostolingesne veikla. Tai...
2025/12/06

„Miesto gijos“ ir „Zakaras Holding“ investuoja į vieną didžiausių baterijų projektų Lietuvoje

Mindaugo Zakaro valdoma holdingo bendrovė „Zakaras Holding“ ir didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja šalyje „Miesto gijos“ (buvę Vilniaus šilumos tinklai) ketina investuoti į vieną didžiausių bateri...
2025/12/06

JAV ir Rusijos suokalbis įgauna pagreitį

Kaip ir reikėjo tikėtis, amerikiečių ir rusų derybos Kremliuje buvo bevaisės. JAV derybininkams Steve’ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui Putinas aiškiai pasakė, kad jis nenusileis pagal tris taikos plano punktus iš dv...