Toliau plinta aferos žemės ūkyje

Afera Bulgarijoje

Paaiškėjo dar vienas sukčiavimo žemės ūkio subsidijų srityje atvejis. Šįkart nusikalstama schema išaiškinta Bulgarijoje. Pasak Europos prokuratūros (EPPO), Nacionalinės policijos generalinis direktoratas Sofijoje atliko keletą kratų ir poėmių. Jie susiję su įtariamu sukčiavimu subsidijų srityje.

Konkrečiai, tyrimas susijęs su melagingos arba klaidinančios informacijos pateikimu finansinės paramos paraiškose. Afera susijusi su įvairiomis ES paramos programomis ūkininkams, ir tokia nusikalstama veika tęsėsi nuo 2023 iki 2025 m.

Pasak tyrėjų, įrodymai rodo, kaip paramos gavėjai pateikė melagingą informaciją Burgaso savivaldybės žemės ūkio biurui. Ši byla įdomi ir tuo, kad įtariami aukšto rango pareigūnai, atsakingi už informacijos tvirtinimą Žemės ūkio ministerijos administracinėse sistemose.

Pareigūnai atliko kratas Burgaso rajono žemės ūkio biuro patalpose, paramos gavėjo įmonės būstinėje ir aukšto rango pareigūno namuose. Buvo konfiskuoti dokumentai, skaitmeniniai duomenys ir mobilieji telefonai. Įtariama, kad ši veikla sudarė sąlygas neteisėtai gauti ES žemės ūkio subsidijas ir padarė finansinių nuostolių tiek ES, tiek nacionaliniam biudžetui. Tikslus žalos dydis dar nenustatytas, tačiau preliminarūs duomenys rodo, jog per vienerius metus buvo „įsisavinta“ keli šimtai tūkstančių eurų. Tyrimo metu taip pat nagrinėjamas galimas organizuoto nusikalstamumo dalyvavimas lėšų „įsisavinimo“ schemoje.

Ne pirmas kartas

Tai ne pirmas kartas, kai Bulgarija atsiduria Europos tyrėjų taikiklyje. Praėjus vos metams po Bulgarijos įstojimo į ES 2007 m., į viešumą iškilo sukčiavimo byla. Buvo atskleisti atvejai, susiję su ES SAPARD programa, kai įmonės deklaravo naudotą pieno ir mėsos perdirbimo įrangą kaip „naują“, siekdamos sukčiauti ir gauti ES lėšų. Vienas iš žinomiausių atvejų, kai sukčiavimo būdu buvo gauta 7 mln. eurų paramos, dėl to buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai.

Dėl nuolat pasikartojančių aferų Europos Komisija tuomet sumažino 220 mln. eurų subsidijas Bulgarijos vyriausybei. Tačiau korupcijos ir aferistų tinklas dėl to niekur nedingo.

Pavyzdžiui, pranešama, kad vien tik 2018 m. pusė ES žemės ūkio subsidijų buvo skirta tik 2,4 proc. ūkių. NVO ir Europos Parlamento narių tyrimuose ir ataskaitose aprašoma Bulgarijos sistema, kai nedidelis ratas didelių žemės ūkio bendrovių ir oligarchų gauna liūto dalį tiesioginių ES išmokų, o smulkieji ūkininkai atsiduria nepalankioje padėtyje dėl biurokratijos ir korupcijos.

Rumuniška schema

Europos prokuratūra lapkričio viduryje Bukarešte (Rumunija) pateikė kaltinamąjį aktą Rumunijos mokėjimų ir intervencijos žemės ūkyje agentūros (APIA) valstybės pareigūnui dėl to, kad šis, pasinaudodamas savo pareigomis, įtikino ūkininkus dalyvauti subsidijų sukčiavimo schemoje, pasisavindamas 92 proc. lėšų. Kitam asmeniui taip pat pareikšti kaltinimai dėl pagalbos įtikinant ūkininkus ir organizuojant šią schemą.

Valstybės pareigūnas, dirbantis vyresniuoju patarėju vienoje iš APIA agentūrų Giurgiu apskrityje, turėjo prieigą prie įstaigos duomenų bazės. Jis nustatė kelis žemės sklypus, kurie atitiko reikalavimus gauti APIA žemės ūkio subsidijas, nes 2022 metams nebuvo pateikta jokių paraiškų.

Įtariama, kad pareigūnas kartu su kitu asmeniu įtikino du Giurgiu apskrities ūkininkus gauti finansavimą jų vardu, pasinaudodami sunkia ūkininkų finansine padėtimi ir žemu išsilavinimo lygiu. Tyrimo duomenimis, abu ūkininkai mainais gavo maždaug po 980 eurų, o kaltinamieji pasiliko likusius 92 proc. visų subsidijų, kurios sudarė apie 24 000 eurų.

Atsakovai pateikė paraiškas dviejų ūkininkų vardu. Valstybės pareigūnas taip pat ėmėsi būtinų procedūrinių veiksmų abiem paraiškoms tvarkyti, kad nekiltų sunkumų jas tvirtinant ir apmokant. Siekdami patvirtinti, kad sklypai priklauso dviem ūkininkams, atsakovai panaudojo suklastotus dokumentus, neva išduotus savivaldybės, patvirtinančius, kad ūkininkai yra įtraukti į Žemės ūkio registrą su dideliais žemės plotais.

Jei kaltinamieji bus pripažinti kaltais, jiems gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Taip pat buvo sudaryti susitarimai dėl kaltės pripažinimo su dviem ūkininkais, kurie bendradarbiavo ir pripažino savo kaltę. Jie sutiko su minimalia bausme – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimu, kurio vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Kita rumuniška istorija

Europos prokuratūra Bukarešte (Rumunija), atlikusi tyrimą dėl ES remiamų drėkinimo sistemų modernizavimo projektų, tuo pat metu pateikė kaltinamuosius aktus trims asmenims dėl sukčiavimo. Įtariamieji kaltinami neteisėtai gavę 1,2 mln. eurų.

Kalbama apie tris organizacijas, kurios gavo Rumunijos kaimo investicijų finansavimo agentūros (AFIR) paramą keturiems projektams, skirtiems modernizuoti esamas drėkinimo sistemas Bučanio, Galičos ir Olanu savivaldybėse, Valčos apskrityje. Bendra keturiems projektams skirtų dotacijų suma sudarė maždaug 4 mln. eurų nekompensuotinų lėšų. Kiekvienam iš keturių projektų buvo išmokėtas 300 000 eurų avansas.

Tyrimas parodė, kad visuose šiuose projektuose, tiek juos pateikiant finansavimui gauti, tiek juos vykdant, buvo naudojami suklastoti arba netikslūs dokumentai. Be to, remiantis įrodymais, lėšų gavėjai didžiąją dalį avanso panaudojo savo naudai, o ne tam tikslui, kuriam ji buvo skirta.

Jei kaltinamieji bus pripažinti kaltais, jiems gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki septynerių metų.

Byla Lenkijoje

Katovicų (Lenkija) Europos prokuratūra spalio pabaigoje nusprendė nušalinti Naujojo Sončo merą, vieną iš jo pavaduotojų ir dar vieną aukštas pareigas einantį valstybės pareigūną nuo pareigų. Tai yra dalis prevencinių priemonių, numatytų Lenkijos įstatymuose, susijusių su vykdomu tyrimu dėl ES finansuojamo viešojo konkurso.

Šis tyrimas susijęs su įtariamu Naujojo Sončo miesto ir jam pavaldžių subjektų valstybės pareigūnų piktnaudžiavimu valdžia. Įtariama, kad 2024 m. spalio–lapkričio mėn. jie manipuliavo viešuoju konkursu, siekdami gauti nepagrįstą 600 405 eurų (2,6 mln. zlotų) finansinę išmoką Sadeckos regioninės plėtros agentūrai. Tyrimas atliekamas padedant Centriniam kovos su korupcija biurui (Centralne Biuro Antykorupcyjne – CBA).

Spalio 23 d. Naujojo Sončo merui ir vienam iš jo pavaduotojų buvo pateikti kaltinimai dėl su jų pareigomis susijusio nusikaltimo padarymo. Daugiau informacijos apie kaltinimus kol kas neatskleidžiama. Dviem dienomis anksčiau panašūs kaltinimai buvo pateikti dar keturiems įtariamiesiems, įskaitant aukštas pareigas užimantį valstybės pareigūną, dirbantį Naujojo Sončo merijoje.

Parengė Ričardas Čekutis