JAV Teisingumo departamento antimonopolinis skyrius nuo 2026 m. kovo mėn. tiria, ar dideli trąšų gamintojai JAV piktnaudžiavo savo rinkos galia, kad dirbtinai padidintų azoto, fosfato ir kalio trąšų kainas.
Kovo 13 d. pateiktoje byloje pagrindine ieškove įvardyta „Union Line Farms“. Ieškinyje teigiama, kad „The Mosaic Co.“, „Nutrien LTD“, „Nutrien Ag Solutions“, „CF Industries Holdings“, „CF Industries“, „CF Industries Nitrogen“, „Koch Agronomic Services“, „Yara International ASA“, „Yara North America“ ir „Canpotex LTD“ susitarė išlaikyti aukštas trąšų kainas.
Prieš tai kolektyinį ieškinį pateikė Niujorko „Fire Creek Farms“ prieš „Nutrien“, „CF Industries“, „Koch“, „Yara“, „The Mosaic Co.“ ir „Canpotex“. Ieškinyje, pateiktame JAV apygardos teismui Ilinojuje, pateikiami panašūs kaltinimai dėl sąmokslo pakelti kainas JAV ūkininkams, skelbia portalas no-tillfarmer.com.
Minėtos bendrovės, žinoma, kaltinimus neigia, o viešuose pareiškimuose bei finansinėse ataskaitose jos teigia, kad itin didelis kainų padidėjimas yra pasaulinės krizės ir ekonominių sąlygų derinys. Tačiau tyrėjų tokie paaiškinimai neįtikina.
„Fire Creek Farms“ ieškinyje pažymima, kad JAV trąšų pramonė nuo pat 1980-ųjų patyrė „drastišką ir reikšmingą“ nuosmukį, o per tą patį laikotarpį rinkoje esančių įmonių skaičius sumažėjo nuo 46 iki 13.
„Union Line Farms“ ieškinyje pažymima, kad 1990 m. Šiaurės Amerikoje buvo dešimtys NPK trąšų gamintojų, tačiau dabar didžiąją dalį vidaus rinkos kontroliuoja tik trys – „Nutrien“, „Mosaic“ ir „CF“ pramonės šakos. Ieškinyje teigiama, kad „CF Industries“, „Nutrien“, „Koch“ ir „Yara“ kontroliuoja 80 proc. azoto trąšų rinkos JAV, o „Nutrien“ ir „Mosaic“ – 90 proc. fosforo ir kalio trąšų rinkų.
„Union Line Farms“ teigė, kad bendrovės mažino gamybą ir nenaudojo turimų pajėgumų, atidėjo arba ribojo gamybos plėtrą nepaisant rekordiškai aukštų kainų, valdė atsargas taip, kad būtų išlaikytas dirbtinis deficitas, o taip pat užtikrino, kad nė viena bendrovė „reikšmingai“ nepadidintų gamybos.
„Konkurencingoje rinkoje rekordiškai aukštos kainos būtų paskatinusios greitą ir ilgalaikį tiekimo atsaką. Šiuo atveju taip nenutiko“, – teigiama ieškinyje, kuriame teigiama, kad bendrovės laikėsi „pajėgumų drausmės“, siekdamos užtikrinti, kad tiekimas kiekvienoje rinkoje išliktų ribotas, net ir kainoms pakilus iki rekordinių aukštumų.
„Šis „valdomas trūkumas“ nebuvo atsitiktinis“, – teigiama ieškinyje, ir „atsakovai kiekvienoje rinkoje susitarė sumažinti pasiūlą“.
Nuo 2026 m. vasario pabaigos kai kurių tiekėjų kainos išaugo net iki 33 proc. ir tai paskatino valdžios institucijų įsikišimą. Bendrovės kaltinamos sąmoningai manipuliavus kainomis mažiausiai nuo 2021 m. sausio mėn.
Ypač nerimą kelia tai, kad nors trąšų kainos nuo 2021 iki 2022 m. išaugo daugiau nei 60 proc., o ūkininkams tai sukėlė milžiniškas papildomas išlaidas, korporacijos pranešė apie didžiausią pelną per visą savo veiklos istoriją.
JAV žemės ūkio sekretoriaus pavaduotojas Stephenas Vadenas viešai apkaltino bendroves žaidžiant „mielą žaidimą“ ūkininkų sąskaita.
Respublikonų senatorius Josh‘as Hawley laiške Teisingumo departamentui taip pat pareikalavo atlikti išsamų tyrimą, siekiant užtikrinti, kad pasaulinės krizės nebūtų naudojamos kaip pretekstas nepagrįstam kainų didinimui. Jis kaltina bendroves dirbtinai kuriant trąšų deficitą, siekiant padidinti kainas.
Portalas agweb.com taip pat atkreipia dėmesį, kad JAV ūkininkų mokamos trąšų kainos išaugo daugiau nei 60 proc., lyginant su 2021 metais. Azoto trąšų kainos šoktelėjo 95 proc., o kalio karbonatas – daugiau nei 70 proc. Dėl šio padidėjimo dar 2022 m. pašarinių grūdų auginimo išlaidos vienam ūkiui išaugo apie 128 000 JAV dolerių.
„Union Line Farm“ ieškinyje pažymima, kad minėti ieškiniai nėra pirmas kartas, kai trąšų pramonės veiksmai yra nagrinėjami teismuose ir vyriausybės vykdomuose nesąžiningos verslo praktikos tyrimuose.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Teisingumo departamento Antimonopolinis skyrius atliko tyrimą dėl kainų fiksavimo kelių kalio karbonato gamintojų atžvilgiu. 2008 m. kalio karbonato pirkėjų vardu buvo pateiktas kolektyvinis ieškinys, kuriame teigiama, kad įvairūs pasaulio gamintojai ribojo gamybą, siekdami padidinti kainas.
„Mosaic“, „PotashCorp.“ ir „Agrium“ tuomet sutiko sumokėti beveik 100 mln. dolerių, kad užglaistytų skandalą.
Lygiagrečiai su vyriausybės tyrimu jau buvo pateikti privatūs kolektyviniai ieškiniai, kuriuos pateikė ūkių savininkai Ajovos ir Kolorado valstijose. Ieškovai kaltina korporacijas, kad jos naikina konkurenciją ir palaiko aukštas kainas net ir po to, kai išoriniai veiksniai, tokie kaip tiekimo grandinės problemos ar didelės energijos kainos, jau seniai išnyko.
Tačiau ekspertai gesina viltis dėl greito sprendimo. Teisingumo ministerijos tyrimas, įskaitant įrodymų rinkimą, gali užtrukti penkerius metus ar ilgiau. Vien dėl pradėto tyrimo trumpalaikio kainų sumažėjimo dabartiniame 2026 m. ūkininkavimo sezone nereikėtų tikėtis.
Nepaisant to, ši byla smarkiai padidina reguliavimo spaudimą ir ilgainiui gali padidinti rinkos skaidrumą.
Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio maisto programos Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis operacijų vadovas Carlas Skau teigia, jog kyla vis didesnis susirūpinimas dėl pasaulinių trąšų rinkų sutrikimų, nes „kaip tik Užsachario Afrikoje prasideda sėjos sezonas“.
Ketvirtadalis pasaulinio trąšų tiekimo atkeliauja per Hormūzo sąsiaurį, „kuris dabar praktiškai sustojo“, aiškino jis.
P. Skau akcentavo, kad dėl pasaulinių maisto ir degalų kainų šuolio „milijonai šeimų gali netekti pagrindinių maisto produktų, ypač nuo importo priklausomose šalyse, tokiose kaip Užsachario Afrika ir Azija“.
„Jei Artimųjų Rytų konfliktas tęsis iki birželio mėnesio, dėl kainų kilimo dar 45 milijonai žmonių gali patirti didelį badą “, – perspėjo jis. – „Tai pakeltų pasaulinį bado lygį iki visų laikų rekordo, ir tai yra siaubinga, labai siaubinga perspektyva.“
Parengė Ričardas Čekutis