Trichineliozė skerstuvių lauknešėlyje

Vencloviškių kaime (Jurbarko r.) – nerimas. Prieš pat naujuosius trichinelioze čia susirgo šeši žmonės. Lapkričio pabaigoje papjovę metinę kiaulę, ūkininkų šeima valgė netirtą mėsą ir ja pasidalijo su artimiausiais giminaičiais. Skirsnemunės seniūnijoje, kuriai priklauso šis kaimas, trichineliozės židinių niekada nebuvo, tad ūkininkai apie pavojų net nepagalvojo.

Liga nepagailėjo net vaiko Kai Kalėdų rytą visiems užtino paakiai, apėmė silpnumas, kankino viduriavimas, gydytojai nusprendė, kad per Kūčias žmonės apsinuodijo grybais. Šiuo metu du šeimos nariai guli Kauno klinikinėje ligoninėje, ten gydytis gali tekti ir kitiems – tarp jų yra 3 metukų mergytė. Ligos klinikiniai simptomai pasireiškė visiems skirtingai. Vaikas kosėjo, jo veiduką išmušė dėmės. Suaugusiems skaudėjo kojų pirštus, tino veidas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Valiokienės skaičiavimais, trichinelėmis užkrėstos mėsos iš viso valgė trylika žmonių. Skerstuvių lauknešėlį keli žmonės išsidalijo Kaune, todėl susirgusių gali būti ir daugiau. „Laimė, didžiulę kiaulę paskerdę ūkininkai rūkytos mėsos gaminiais nevaišino nei kaimynų, bei bendradarbių, todėl užsikrėtusių trichinelioze nėra daug. Bet keli žmonės serga labai sunkiai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Valiokienė. Trichineliozė yra liga, kurią sukelia organizme galinčios ilgai parazituoti apvaliosios kirmėlės – žmonių sveikatai pavojingos trichinelės, todėl gyvulius savo reikmėms auginantiems gyventojams nuolat primenama, kad kiekvieną skerdžiamą kiaulę privaloma ištirti dėl trichineliozės.

Sunaikino 150 kg mėsos Sužinoję apie išplitusią laukinių žvėrių ligą sunerimo ir Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai. Apsilankę ūkyje iš šaldiklių ir sandėliukų jie surinko 150 kg šaldytų ir rūkytų mėsos gaminių. Visi jie išvežti sunaikinti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Pasak vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus Mindaugo Tamošaičio, ūkyje liko dar šešios 3–6 mėnesių kiaulės. Ūkininkams uždrausta be Jurbarko VMVT leidimo jas skersti ar parduoti. „Ūkis tvarkingas, jokių priekaištų dėl gyvulių laikymo sąlygų ar pašarų mes neturėjome. Manau, kad ši nelaimė taps pamoka ne tik nukentėjusiems ūkininkams, bet ir visiems aplinkiniams. Prieš didžiąsias šventes, kai masiškai skerdžiamos kiaulės, kasmet įspėjame, kad negalima vartoti maistui netirtos mėsos, tačiau vis dar atsiranda žmonių, kuriems atrodo, kad jei liga niekada nepasireiškė, tai ir būti jos negali. Bet faktai rodo, kad iš gamtos trichineliozė bet kada graužikų ar kačių gali būti parnešta į tvartą“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė M. Tamošaitis.

Ne pirmas atvejis Pernai trichineliozė nustatyta tik vienam šernui – medžiotojų būrelis „Alsa“ jį sumedžiojo Šimkaičių miške. 2015 m. Jurbarko rajono miškuose sumedžioti penki, o 2014 – net 15 trichinelioze sergančių šernų. Per dešimtmetį ne kartą užkrato buvo rasta ir kiaulių mėsoje. 2009 m. Gudelių kaime (Girdžių seniūnija) trichineliozė nustatyta dviem kiaulėms, o 2010 m. ligos židinys užfiksuotas Dainių I kaime. Laimė, žmonės nevalgė netirtos mėsos ir nuo ligos apsisaugojo. Paskutinį kartą trichineliozės protrūkis Jurbarko rajone buvo užfiksuotas 2007 metais. Tuomet Zagriaužio kaime paskerstos kiaulės mėsos netyrę gyventojai rūkytais gaminiais pavaišino dešimt Jurbarko, Prienų bei Kauno gyventojų. Sunkiai susirgo keturi asmenys. 2015-ųjų vasarą Jurbarke trichinelioze susirgo penki žmonės. Visi jie valgė Rociškių kaime (Šakių r.) pirktos skerdenos gaminių. Paskerstą kiaulę nusipirkę jurbarkiečiai nepagalvojo pasiteirauti, ar mėsa tirta. Tuomet taip pat buvo teisinamasi, kad Šakiuose trichineliozę jau visi pamiršo – pastaruosius trejus metus nebuvo užfiksuota nė vieno gamtinio šios ligos židinio.

Turi žinoti atsakomybę „Tai skaudus atvejis – nukentėjo žmonės, susirgo maži vaikai. Valstybė ir patys žmonės patirs didžiulių gydymo išlaidų. Visi turėtume žinoti, kaip neatsakinga patiems valgyti ir kitus vaišinti netirtos mėsos gaminiais“, – tvirtina Jurbarko VMVT viršininkas-vyriausiasis veterinarijos inspektorius Algirdas Pocius. Pasak jo, šįkart nebuvo sudėtinga ištirti, kaip ir dėl kokių priežasčių išplito liga. Tačiau būna, kad bandoma suklaidinti inspektorius, nuslėpti, iš kur gauta mėsos – tokiais atvejais gresia net baudžiamoji atsakomybė. „Mūsų tikslas – išplatinti informaciją gyventojams, kad visi žinotų savo atsakomybės ribas. Šiuo atveju ūkininkui pritrūko ne tik atsargumo – ir žinių. Žmonės susirgo ir jiems tai yra pati didžiausia bausmė“, – sakė Jurbarko VMVT viršininkas.

Biologinio saugumo priemonės – būtinos VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė-Petrauskienė informavo, kad didžiausias pavojus apsikrėsti trichinelioze yra tuose ūkiuose, kur nesilaikoma tvarkos ir sanitarijos reikalavimų. Gyvulių laikytojams labai svarbu paisyti biologinio saugumo priemonių – šeriant gyvulius, nenaudoti žvėrių dorojimo atliekų, tvartuose reguliariai šalinti pašarų likučius, naikinti graužikus, nes kiaules trichinelėmis dažniausiai apkrečia laukiniai gyvūnai – šernai, rudosios lapės, usūriniai šunys, pilkosios žiurkės, miškinės kiaunės. VMVT nuolat vykdo trichineliozės stebėsenos programą – šios ligos išplitimui nustatyti tiriami visų sumedžiotų šernų mėginiai. 2016 m. ištirta 13,3 tūkst. šernų ir 84,7 tūkst. kiaulių mėginių, trichineliozė nustatyta 45 šernams, 2015 m. iš 10 tūkst. sumedžiotų šernų sirgo 95. Pastaruosius dvejus metus privatūs veterinarijos gydytojai dėl trichineliozės ištyrė po 84,7 kiaulių mėsos mėginių. Pernai sergančių kiaulių nerasta, o užpernai trichineliozė nustatyta trims kiaulėms. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 m. trichinelioze susirgo vienas, 2015 m. – 38, 2014 m. – 20 žmonių. Taigi faktai rodo, kaip neatsakinga valgyti netirtą mėsą.

Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.