Trumposios maisto tiekimo grandinės: kelias į tvarią savivaldą ir vietos ekonomiką

Ypatingas dėmesys skiriamas TMTG diegimui viešajame sektoriuje

Renginių metu diskutuojama apie galimybes skatinti ir aktyvinti TMTG viešajame sektoriuje – mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse ir globos įstaigose. Vieningai sutariama, kad TMTG diegimas viešajame sektoriuje gali ne tik pagerinti maitinimo kokybę, bet ir tuo pat metu remti vietos ūkininkus bei gamintojus, stiprinti vietos ekonomiką ir mažinti aplinkos taršą.

Rugsėjo mėnesį renginiai vyko Šilutėje, Kupiškyje, Kuršėnuose ir Šakiuose. Juose pranešimus skaitė Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio agentūros, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, vietos savivaldybių, taip pat savivaldybių, turinčių sėkmingą trumpųjų tiekimo grandinių skatinimo patirtį, bei sėkmingai jose dalyvaujančių kooperatyvų ir ūkininkų atstovai. Pranešimai apėmė trumpųjų maisto tiekimo grandinių svarbą ES ir nacionalinėje politikoje, jų koordinavimą savivaldybėse, ūkininkų ir viešojo sektoriaus apklausų rezultatus, grandinių naudą ir iššūkius, plėtros patirtis švietimo įstaigose, bendradarbiavimą tarp savivaldybių ir darželių, taip pat viešųjų pirkimų aspektus.

Susitikimų metu buvo aptartos pagrindinės naudos ir problemos, su kuriomis susiduria tiek viešojo sektoriaus atstovai, tiek ūkininkai, siekdami teikti maitinimo paslaugas per TMTG.
Renginių metu vienareikšmiškai akcentuota, kad dalyvaujant TMTG užtikrinamas šviežesnis ir kokybiškesnis maistas. Nauda matoma ir iš žiedinės ekonomikos perspektyvos – stiprinama vietos ekonomika.

Pagrindiniai iššūkiai, įvardyti renginių metu:

• Viešieji pirkimai (VP): sudėtingos VP taisyklės ir ilgas pirkimo procesas. Dažnai kyla abejonių, ar pirkimai iš vietinių ūkininkų atitiks LR viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.
• Tiekimo stabilumas ir logistika: sudėtinga užtikrinti nuolatinį maisto produktų tiekimą dėl sezoniškumo, gamybos įvairovės ir pajėgumų trūkumo. Įstaigos susiduria su problema, kai tiekėjai negali dažnai pristatyti produktų, o įstaigos neturi tinkamų sąlygų ilgesniam sandėliavimui.
• Komunikacija ir partnerystė: silpna partnerystė tarp TMTG dalyvių. Įstaigų vadovai kartais nenori turėti daug tiekėjų, administruojamų sutarčių ir pan.
• Ekologija: ekologiškų produktų realizavimo problematika apima vartotojų nepasitikėjimą, mažą perkamąją galią ir menką EKO produktų sklaidą.

Įkvepiantys TMTG pavyzdžiai Lietuvoje:

Šilutės patirtis: rajono savivaldybė jau ėmėsi iniciatyvos skatinti švietimo įstaigas pirkti produkciją tiesiai iš vietinių ūkininkų. Po pasitarimo su darželių vadovais ir ūkininkais sutarta, kad kiekviena įstaiga savarankiškai vykdys pirkimus. Šiuo metu 11 švietimo įstaigų jau perka vietines daržoves, sultis ir medų.

Šakių „Maži žingsneliai“: ikimokyklinio ugdymo mokykla pateikė pavyzdį, kaip kasmet suvartoja daugiau nei 9 000 kg vietoje užaugintų daržovių (morkos, kopūstai, svogūnai, burokėliai, česnakai, bulvės). Mokyklos patirtis rodo, kad tiesioginis bendravimas su ūkininku užtikrina šviežesnes daržoves vaikams, mažesnę aplinkos taršą ir paramą vietos ūkininkams.

Kooperatyvų modelis (ŽŪKB „BIO LEUA“): kooperatyvas aktyviai tiekia ekologiškus produktus ir jau turi apie 200 galiojančių sutarčių su viešaisiais juridiniais asmenimis.

Tauragės rajono savivaldybė – VšĮ „Eko maistas“: šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip savivaldos lygmeniu galima efektyviai kurti ir koordinuoti trumpąsias maisto tiekimo grandines. Įstaiga buvo įkurta siekiant centralizuoti ir palengvinti ekologiškų bei Nacionalinės maisto kokybės produktų (NKP) tiekimą visiems 10-čiai Tauragės rajono lopšelių-darželių. Šiuo metu įstaiga turi 13 ekologiškus produktus teikiančių tiekėjų ir maitina apie 600 vaikų.

ŽŪA informacija