Kasdien apie 190 vaikų maitinanti įstaiga nuo 2022 metų produktus įsigyja per trumpąją maisto tiekimo grandinę ir šiandien gali pasidžiaugti ne tik aukštesne maisto kokybe, bet ir tvirtais ryšiais su vietos ūkininkais.
Darželio direktorė Kristina Valienė pasakoja, kad bendradarbiavimas su ūkininkais prasidėjo dar prieš ketverius metus, gavus paramą ekologiškų ir pagal nacionalinę kokybės sistemą pagamintų produktų vartojimo skatinimui.
„Tuomet pati ieškodavau ūkininkų – naršydavau socialiniuose tinkluose, daug skambindavau. Reikėjo juos įtikinti, duoti garantijas, kad tikrai pirksime, nes jie nebuvo susiplanavę auginti reikalingo kiekio daržovių“, – prisimena ji.
Nuoseklus darbas davė rezultatų – per metus susiformavo patikimų tiekėjų ratas, kuris išliko iki šiol. Šiandien situacija apsivertusi: ūkininkai patys kreipiasi ir siūlo bendradarbiavimą.
Direktorės teigimu, tai lėmė augantis dėmesys kokybiškam vaikų maitinimui ir vietinės produkcijos svarbai. Savo patirtimi darželis aktyviai dalijasi ir su tėvais, stiprindamas jų supratimą apie kokybiško maisto naudą.
Siekiant užtikrinti nepertraukiamą tiekimą, kiekvienai produktų grupei darželis turi po 2–3 tiekėjus.
„Iš anksto informuojame ūkininkus, kad pirksime tuomet, kai kaina ir kiekiai bus mums palankūs. Neįsipareigojame konkretiems kiekiams – tai leidžia išlikti lankstiems“, – pasakoja direktorė.
Pirmenybė teikiama ekologiškai produkcijai, o jei jos trūksta – nacionalinės kokybės sistemą atitinkantiems produktams.
„Šviežias ir raugintas daržoves perkame iš Mažeikių rajono ūkių, jautieną ir pieno produktus – iš Telšių. Kai kuriuos produktus tenka atsivežti iš tolimesnių vietovių, pavyzdžiui, kiauliena tiekiama iš Ariogalos“, – pažymi K. Valienė.
Produktų pristatymas organizuojamas taip, kad būtų kuo mažesnis poveikis aplinkai ir trumpesnė tiekimo grandinė: dalį produkcijos ūkininkai atveža kartu su kitais užsakymais, o ilgesniais atstumais naudojamasi siuntų tarnybų paslaugomis.
Nors sutarčių administravimas reikalauja daugiau darbo, nauda akivaizdi. „Popierizmo gausą atsveria kokybė ir patikimi tiekėjai. Ūkininkai rūpinasi savo reputacija, todėl stengiasi produkciją pristatyti laiku ir šviežią“, – pabrėžia K. Valienė.
Lopšelis-darželis „Rūtelė“ siekia, kad vaikai valgytų kuo kokybiškesnį maistą ir turėtų gerus mitybos įpročius. Savo sprendimus darželis priima remdamasis moksliniais tyrimais.
„Ekologiškas maistas yra kvapnesnis, sotesnis. Tyrimai rodo, kad gerėja ir vaikų sveikatos rodikliai – kūno masės indeksas, dantų būklė. Taip pat supratome, kad vaisius geriausia pjaustyti tik prieš pat valgymą – ilgiau laikomi jie praranda daug maistinių medžiagų“, – pasakoja direktorė.
Lopšelis-darželis „Rūtelė“ pasižymi lankstumu ir netradiciniais sprendimais, kurie atneša puikius valgymo rodiklius. „Pirmiausia valgome antrą patiekalą, o tik po to – sriubą. Maitinimas organizuojamas švediško stalo principu, skatiname vaikus ragauti. Vaikai darželyje suvalgo 75 procentus dienos normos.
„Kovo mėnesį atlikta apklausa rodo, kad 80 proc. tėvų džiaugiasi vaikų maitinimu“, – pasakoja direktorė. Meniu nuolat koreguojamas pagal sezoninius maisto produktus ir vaikų valgymo įpročius: atsisakoma patiekalų, kurių vaikai nevalgo, ir ieškoma alternatyvų. „Prieš 10 metų kasdien turėdavome 60–80 kg maisto atliekų, šiuo metu – vos 15 kg, kuriuos atiduodame beglobiams gyvūnams“, – džiaugiasi K. Valienė.
Įstaigoms, svarstančioms žengti panašiu keliu, Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktorė patartų nepabūgti iniciatyvos: „Norint užmegzti ryšius su vietos ūkininkais, reikia išdrįsti paskambinti. Jeigu vieną kartą durys neatsidaro, pabandykite pabelsti į jas dar kartą.“ Pasak vadovės, siekiant pokyčių, prireikė ne tik atkaklumo, bet ir tikro žemaitiško užsispyrimo.
Taip pat svarbi yra komanda, kuri aktyviai siekia gerinti vaikų mitybą: „Be bendraminčių, virtuvės darbuotojų ir mokytojų įsitraukimo, domėjimosi ir noro nieko nebūtų“, – pabrėžia K. Valienė. Tik dirbant su motyvuota komanda ir išliekant žingeidiems, galima pasiekti užsibrėžtų rezultatų.
Rezultatai akivaizdūs: daugiau natūralaus, šviežio maisto, žinoma produktų kilmė, skaidrumu ir pasitikėjimu grįsti santykiai su gamintojais, mažėjantys maisto atliekų kiekiai ir noriai valgantys vaikai.
ŽŪA informacija