Tvarus ūkininkavimas – misija įmanoma?

Nauda ir ūkininkui, ir gamtai

Ūkininkauti ne tik efektyviai, bet ir tvariai stengiasi Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkas Aivaras Tamošaitis iš Šilalės r. Upynos k. Ūkininko ūkis – mišrusis: laikoma apie 100 melžiamų karvių banda, dirbama apie 300 ha žemės. Ūkyje įdiegta robotizuota melžimo ir šėrimo įranga, įrengta saulės elektrinė, išmanioji laistymo ir tręšimo sistema su sekcijų kontrole, leidžiančia pasiekti net 2 cm tikslumą. Laikomasi visų purškimo, tręšimo normų.

„Pasaulis vietoje nestovi. Naujos technologijos leidžia sumažinti sunaudojamą kurą, išmesti į aplinką mažiau CO₂. Kai žengi į priekį, modernizuodamas ūkį, jis automatiškai tampa ir modernesnis, ir tvaresnis. Kažkada vienas ūkininkas man yra sakęs, kad akmens amžius baigėsi ne dėl to, kad pasibaigė akmenys. Ir su tvarumu panašiai. Tvarumas tikrai duoda naudą“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo ūkininkas.

Ūkyje pradėjus srutose naudoti įvairias bakterijas, laukuose jau matyti sisteminis rezultatas. Ūkininkas pateikė ir kitą pavyzdį. A. Tamošaičio ūkyje robotai karves melžia ir šeria. Seniau vien šėrimui per mėnesį traktorius su dalintuvu sunaudodavo nuo 400 iki 500 l degalų. Robotų veikimui reikalinga elektra, kuri ūkyje gaunama iš saulės. Šėrimas, pasak ūkininko, tampa žaliasis. „Ir ateityje eisime tvarumo keliu, tausodami gamtą ir išteklius. Jei statytume naują fermą, tikrai įdiegtume naujausias technologijas. Neabejoju, kad dar ne viską žinome, technologijų yra ir daugiau, ir įvairesnių, ir dar modernesnių. Technologijos labai greitai vystosi, jos gali pakeisti ne tik ūkius, bet ir visą kaimų gyvenimą“, – užtikrino ŪP pašnekovas.

Žinios, išmanymas ir kantrybė

Agronomas Vytautas Brijūnas ŪP minėjo, kad dažniausi ūkininkų užduodami klausimai susiję su tvaraus ūkininkavimo diegimu pačioje sistemoje. Viskas, pasak konsultanto, sukasi apie sėjomainos valdymą, tręšimo, tarpinių kultūrų schemas, augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimą. Tvari schema turi būti sudaryta taip, kad augalai patirtų kuo mažiau streso. Pasak V. Brijūno, pagrindinis, net strateginis ūkininkų tikslas yra kasmet optimaliai naudoti tiek trąšas, tiek AAP – tiek, kiek tik būtina.

Pavyzdžiui, šiemet dėl nemažo kritulių kiekio AAP naudojimas yra didesnis. Natūralu, kad ir produktyvumas bus aukštesnis. Todėl ir sprendimai buvo formuoti šiek tiek agresyvesni, pritaikyti prie sparčiai svyruojančios klimato kaitos – nuo didelių karščių vienais metais, prie visiškai priešingų, lietingų orų šiais.

„Norint ūkininkauti tvariai, reikia žinių, išmanymo ir kantrybės. Tai svarbiausi dalykai. Be to, mažiausiai penkerių metų laikotarpiui turime būti numatę strateginį planą, kurio privaloma laikytis ir nesiblaškyti. Neturėtų tvariai ūkininkaujantieji klausytis įvairių kalbų, staigiai reaguoti į rinkos pokyčius ir pan. Tik tuomet galima pasiekti strateginių tikslų, ūkiuose atsiranda vidinis finansinis stabilumas, nepaisant labai aukštų trąšų kainų“, – pastebėjimais dalijosi V. Brijūnas.

Pereiti prie sąmoningo ekologinio ūkininkavimo, pasak ŪP pašnekovo, prireikė poros dešimtmečių. Tvarus ūkininkavimas – dar tik pradiniame etape, todėl dar mažiausiai dešimtmetį ūkininkai jame suksis.

Tvariai ūkininkauti – V. Brijūnas nė kiek neabejoja – tikrai įmanoma, tačiau sistema turi būti griežtai architektūriška. Populiarėjanti neariamoji žemės dirbimo technologija reikalauja kito lygio specifinių agronominių žinių. Atsiranda daugiau vidinio intelektinio darbo, ne fizinio. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovėje, plūgais ariančioje 2 000 ha žemės, reikia daug darbuotojų, yra daug fizinio darbo. Kalbant apie neariamąsias technologijas, atsiranda kiti dalykai, tokie, kaip atsakomybė pritaikyti laiku žemės dirbimo sistemą taip, kad nebūtų suspaudžiamas dirvožemis. „Tokiu atveju darbo našumas bus didesnis“, – kalbėjo V. Brijūnas.

Visko vienas nepadarysi

Ūkininkavimas, pasak agronomo ir konsultanto, seniai yra tapęs verslu. Jei ūkininkas nori kurti rimtą verslą, turi turėti ir verslo planą. Kiekviename versle vadovas turi savo komandą, kurios nariai yra atsakingi už konkrečius darbus, atlieka atitinkamas funkcijas.

„Dar ir šiandien pas mus yra nemažai seno sovietinio mąstymo, kai ūkininkas viską bando padaryti vienas pats. Tačiau intelektiniame lygyje tai neįmanoma. Jei šalia ūkininkaujantis partneris sugeba profesionaliai patarti, neabejotinai kuriama pridėtinė ūkio vertė.

Viskas priklauso dar ir nuo to, kokiame intelektinio lygio etape yra tvarus ūkis, ar ūkininkas moka sujungti savo erdvėje dirbančius specialistus ir jais pasitikėti. Deja, dauguma atvejų vidinio pasitikėjimo atitinkamu specialistu nėra, baiminamasi dėl galimų klaidų. Tačiau klaidos tik rodo specialisto augimą. Kitu atveju apie specialisto tobulėjimą nėra prasmės net kalbėti. Iš klaidų reikia mokytis ir eiti toliau, į priekį. Dabar sistema yra iškreipta ir orientuota į produkcijos pardavimą, o ne į agronomiją“, – ŪP akcentavo V. Brijūnas.

Ekoschemų strateginės klaidos

Jei ūkininkas ir yra tvirtai sumanęs ūkininkauti tvariai, turi aiškią viziją bent jau kelerių metų laikotarpiui, gražūs jo užmojai, pasak V. Brijūno, gali atsimušti į valdžios sprendimus. „Pavyzdys – ekoschemos, kuriose yra padaryta strateginių klaidų valstybės lygiu. Dėl, sakyčiau, ydingos deklaracinės politikos ūkininkai patiria finansinių nuostolių. Žinoma, ūkininkai prisitaiko prie sistemos, stengiasi sisteminę struktūrinę sistemą išlaikyti, pakankamai lengvai tuos pokyčius amortizuoja. Problema yra, bet nelabai didelė. Tik visuomet bus sunkiau, sudėtingiau dirbti tiems ūkiams, kurie neturi ilgalaikio plano, o atsikėlę rytą sugalvoja sėti daugiau kviečių, nes praėjusieji metai buvo palankūs kviečiams, derlingi... Tokiu atveju griūva visa sistema, „pasileidžia galai“. Suprantamos žmogiškos emocijos, bet verslas tokių dalykų labai nemėgsta. Verslui būtina struktūra, aiškia agronomine logika paremti sprendimai ir kantrybė“, – aiškino redakcijos pašnekovas.

Siekiama tvarios sistemos

Tvaraus ūkininkavimo siekiama ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Žemės ūkis užima unikalią vietą kaip ES visuomenės, aplinkos ir ekonomikos šerdis. Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) paremta trimis pagrindiniais tikslais, kuriais siekiama tvarios ES žemės ūkio sistemos. Tai yra ekonominis, aplinkos ir socialinis ūkių tvarumas.

Siekdamos įgyvendinti šiuos tris pagrindinius tikslus, ES šalys vykdo įvairius tikslinius veiksmus, pritaikytus kiekvienos šalies specifiniams poreikiams ir įtrauktus į BŽŪP strateginius planus. Įgyvendindamos šiuos planus, ES šalys remia ūkininkus, padeda jiems pereiti prie tvarios gamybos ir prisideda prie plačių ES žaliojo kurso užmojų.

Autorės ir Vytauto BRIJŪNO nuotraukos

Projektą „Klimato kaitos įtaka Lietuvos žemės ūkiui“ iš dalies finansuoja