Tyruliuose pasitiktas pavasaris: legendos, dainų ir bendrystės kupina šventė

Šventinė diena prasidėjo dar ryte kūrybinėse edukacijose, kur susirinkusieji kartu su edukacijos vadove Svetlana Viluskiene dekoravo inkilus. Vieni dalyviai juos išsinešė į savo namus, o kiti padovanojo Tyrulių parkui. Šventės pabaigoje šie inkilai buvo sukabinti parke – tuo pasirūpino Tyrulių seniūnas Rimantas Liukumas kartu su darbuotojais. Ši prasminga veikla tapo gražiu rūpesčio sugrįžtančiais paukščiais ženklu ir gyvu bendruomenės indėliu į savo aplinką.

Oficialioji šventės dalis prasidėjo įtaigia teatralizuota scenine kompozicija „Tyrulio vardas“, nukėlusia žiūrovus į laikus, kai čia dar nebuvo nei sodybų, nei lizdų – tik vanduo, dangus ir žmogaus klausymasis žemės. Radviliškio miesto kultūros centro teatro studijos aktorė Virgina Lastauskienė, režisuojama Valdo Vaitiškio, jautriai įkūnijo akląjį, kuris pirmasis ištarė šios vietos vardą – Tyrulis. Tai buvo ne tik meninė įžanga, bet ir prasmingas priminimas apie ryšį su vieta, jos atmintimi ir tikruoju vardu.

Legendinę pasakojimo liniją tęsė mitologiniai personažai Žemyna (Ugnė Dapkienė) ir Perkūnas (Valdas Vaitiškis), simboliškai sujungę žemės ir dangaus pradus, gyvybės pabudimą ir pavasario šviesą. Jų dialogai šventei suteikė sakralumo ir priminė, kad pavasaris lietuvių tradicijoje visada reiškė ne tik metų laikų virsmą, bet ir atsinaujinimą, gyvybės sugrįžimą.

Šventinę nuotaiką stiprino muzikiniai pasirodymai. Skambėjo Tyrulių kultūros namų folkloro ansamblio „Tyrulė“, vadovaujamo Sandros Pranevičienės, dainos, tapusios tarsi šios vietos balso tąsa. Vėliau į sceną žengė ir Vilniaus miesto šeimų folkloro ansamblis „Virvytė“ su vadove Loreta Sungailiene, pristatęs programą „Oi tu strazde, strazdeli“. Jų atliekamos dainos šventei suteikė autentiškumo, jaukumo ir šeimyniškos šilumos.

Vienas jautriausių renginio momentų buvo skirtas mažiesiems bendruomenės nariams – per pastaruosius metus gimusiems vaikams, naujiesiems Tyrulių lizdo gyventojams. Juos pasveikino seniūnas Rimantas Liukumas, kviesdamas džiaugtis augančia bendruomene ir saugoti jos žmogiškąją šilumą.

Vėliau šventė persikėlė į parkelį, kur laukė ne tik inkilų kėlimas, bet ir bendras buvimas drauge. Aplinkos apsaugos departamento specialistai pasakojo apie paukščius, jų atpažinimą ir apsaugą, o susirinkusieji buvo vaišinami šilta šiupinine, kurią ruošė Antanas Vaičiulis, Asta Kurtkuvienė, Vilius Smulkis ir kiti Tyrulių bendruomenės nariai. Pokalbiai, šypsenos ir buvimas drauge dar labiau sustiprino šios šventės jaukumą.

„Gandrinės“ Tyruliuose dar kartą parodė, kad pavasaris į mūsų kraštą ateina ne tik su bundančia žeme ir sugrįžtančiais paukščiais, bet ir su žmonėmis, kurie moka susiburti, kurti, saugoti tradicijas ir puoselėti savo vietos dvasią.

Radviliškio miesto kultūros centro informacija

S. Viluskienės nuotr.