Ūkininkai paversti laboratorinėmis pelėmis

Prisiminkime beveik trejų metų istoriją, kai kadenciją bebaigiantis ministras A. Palionis prieš palikdamas ministeriją tarsi trinktelėjo durimis – pasirašė prastokai parengtą, su suinteresuotomis pusėmis menkai derintą (neskaitant tų socialinių partnerių, kurie su viskuo sutinka ir viskam pritaria) įsakymo projektą. Be kitų įdomybių, ten buvo įpareigojimas ūkininkams per 48 val. į sistemą įtraukti duomenis apie lauko lygmeniu panaudotus augalų apsaugos produktus (jei „nedraugaujate“ su informacinėmis sistemomis ir internetu – per 48 val. sulakstykite iki seniūnijos, darbuotojai tą darbą atliks už jus).

Pasikeitus politinei daugumai, buvo šiek tiek atsitokėta – terminas pailgintas net iki 15 dienų ir to reikalavimo įsigaliojimo terminas kelis kartus buvo atidėtas. Ar įsakymo įsigaliojimo termino nukėlimas padėjo institucijoms pasirengti to reikalavimo įgyvendinimui? Praktika rodo, kad ne. Įprastai, kai kuriama kuri nors informacinė sistema, dirba IT sistemų analitikai, programinio kodo kūrėjai ir TESTUOTOJAI. Panašu, kad ši programa į gyvenimą paleista „pusiau lupta, pusiau pešta“ – pataupyta  atsisakant demonstracinės versijos testavimo arba testuotojai blogai atliko savo darbą. Taip dauguma Lietuvos ūkininkų buvo paversti neetatiniais PPIS testuotojais, kitaip tariant eksperimento objektais – laboratorinėmis pelėmis.

Panagrinėkite šias programos klaidas. Ar šios klaidos yra ūkininkų rūpestis? Gal vis tik programinio kodo kūrėjų ir testuotojų?

Praktikų pastebėtos PPIS augalų apsaugos produktų naudojimo posistemės klaidos

• Normos apvalinimas (du skaičiai po kablelio) netinka itin mažos naudojimo normos produktams
• Sistema sudubliuoja laukus ir suskaičiuoja per didelę normą
• Purškimai suvedami ant pirminių laukų deklaravimo duomenų. Jei buvo taisoma deklaracija, purškimo taisymas negalimas
• Nepersikelia/neužfiksuojami ir kitais auginimo metais nematomi praėjusių metų rudeniai purškimai
• Derliaus nuėmimo datą kas kartą reikia suvesti rankomis
• Sistema neskaičiuoja bendro ploto, jei purškimas buvo vykdytas tuo pat metu keliuose laukuose
• Atliekant rudeninius purškimus, sąraše negali pasirinkti ateinančiais metais auginamų augalų

Jei pastebėjote daugiau PPIS klaidų, prašome informuoti asociaciją „CropLife Lietuva“.

Mūsuose labai dažnai mėgstama pasiskųsti, kad štai „Briuselis“ vis naujų reikalavimų prigalvoja, o mes tik privalome klusniai įgyvendinti, negalime net paprieštarauti. Ką šį kartą sako „Briuselis“? „Briuselis“, priėmęs tiesioginio taikymo reglamentą, kuris turėtų visoje ES galioti vienodai  (tai reglamentas, o ne direktyva), nuo 2026 m. prašo ūkininkų kaupti duomenis skaitmenine forma (keep records- angl.), tačiau reikalavimas kas 15 dienų teikti duomenis – grynai vietinė iniciatyva. Kiek man žinoma, panaši iniciatyva galioja tik Ispanijoje, ir ten ūkininkams suteikiamas net vieno mėnesio terminas duomenims pateikti.

Technologijos vystosi. Įmonės, susibūrusios draugėn kartu su CEMA, COPA-COGEGA, Europos Komisija, dirba ieškodamos praktiško ir lengvai įgyvendinamo sprendimo. Net neabejoju, kad netolimoje ateityje duomenys bus skaitmenizuoti. Tačiau tikiu, kad šiuo atveju ūkininkai nebus priversti naudotis pusfabrikačiu – neišbaigtu, netinkamai ištestuotu ir nepatogiu naudotis įrankiu. O kol kas vietinė iniciatyva galioja ir neaišku, kas, kaip ir kada tuos duomenis analizuos, kokias išvadas darys, kam to reikia ir kaip tai padeda keliauti žaliuoju keliu...