Ūkininkai vis dažniau atranda organines trąšas: kodėl jos tokios populiarios?

„Koncentruotos organinės trąšos – vienas efektyviausių būdų gerinti dirvožemio kokybę. Organinės trąšos – ne tik žaliava humuso gamybai, bet kartu užtikrina geresnę dirvožemio struktūrą, gerina drėgmės balansą ir vandens išlaikymą viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Be to, didėja mikroorganizmų bioaktyvumas ir bioįvairovė, o tai taip pat prisideda prie augalų gerovės“, – teigia „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.

Garantas augimo sąlygų stabilumui

Organinės trąšos yra natūralios medžiagos iš augalų ar gyvūnų atliekų, kurios praturtina dirvožemį, gerina jo struktūrą ir ilgainiui suteikia augalams būtinų maistinių medžiagų. Pasak A. Lukoševičiaus, šio tipo trąšos – augalų augimo sąlygų stabilumo garantas.

„Tręšiant organinėmis trąšomis, dirvožemis turi geresnes galimybes pasisavinti reikalingas maistines ir kitas medžiagas. Jomis praturtinta dirva taip pat lėčiau reaguoja į klimatinių sąlygų pokyčius: sausrą, drėgmės perteklių ir pan. Be to, dėl savo natūralios sudėties – jos dažniausiai gaminamos iš gyvūnų mėšlo – šios trąšos yra draugiškesnės aplinkai“, – teigia ekspertas.

Anot jo, savo sudėtyje organinės trąšos neretai išsiskiria ir dideliu mineralinių medžiagų – azoto, fosforo, kalio – kiekiu, o jos tokio tipo trąšose yra labiau apsaugotos nuo išplovimo į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

„Vykstant mineralizacijos – sudėtingų organinių junginių yrimui į elementarius ir augalams lengvai įsavinamus mineralinius junginius – procesui, visi elementai yra ypač efektyviai pasisavinami. Todėl turime dvigubą efektą: ne tik geriname dirvožemio būklę, bet ir patręšiame augalus reikalingomis mineralinėmis medžiagomis. Dėl savo formos ir specifiškumo, organinės trąšos savo struktūroje gali sukaupti didelį kiekį vandens, dėl to dirvožemyje drėgmė išsilaiko ilgiau. Be to, augalai iš šių trąšų kur kas lengviau įsisavina mineralines medžiagas“, – vardija A. Lukoševičius.

Derlius gali išaugti ir penktadaliu

Ūkininkams tenkantis trąšų asortimentas – itin platus: nuo mineralinių iki organinių, o jų pasirinkimą lemia daugybė veiksnių, vienas kurių – kaina. Mineralinių ir organinių trąšų kaina priklauso nuo žaliavų, gamybos proceso, transportavimo, rinkos paklausos bei naudojimo masto.

Kaip aiškina „Linas Agro“ ekspertas, vienam maistinių medžiagų kilogramui pigesnės yra mineralinės trąšos. Tačiau bendrame ūkio kontekste, organinių trąšų vertė yra ženkliai didesnė, nes gaunama nauda tręšiant augalus, o ilguoju laikotarpiu gerėja dirvožemio būklė.

„Ūkiai Europoje vis labiau atranda organines trąšas, ypač pagamintas paukščių mėšlo pagrindu, kurios, nors ir brangesnės, yra draugiškesnės aplinkai. Šios rūšies trąšų populiarumas išaugo dėl itin didelės vertės dirvožemio kokybės ir augalų augimo sąlygų gerinimui. Tačiau ir paukščių mėšlo pagrindu pagamintos organinės trąšos gali būti labai skirtingos, priklausomai nuo to, ar jos pagamintos iš dedeklių vištų, ar iš broilerių fermose užaugintų vištų mėšlo“, – sako A. Lukoševičius.

Jis paaiškina, kad broilerių fermose kraikui naudojami šiaudai, medžio pjuvenos, durpės ir kitos organinės medžiagos, o iš čia gauto paukščių mėšlo pagamintų organinių trąšų vertė bus mažesnė. Tuo metu dedeklių vištų fermose pagamintos trąšos yra ypač koncentruotos ir pasižyminčios aukšta mineralizacija, o jų vertė – bene aukščiausia rinkoje.

„Konkrečios trąšos išsiskiria itin ryškiu teigiamu poveikiu augalų augimo skatinimui, pavyzdžiui, išbėrus 500 kg tam tikrų trąšų viename hektare žemės prieš žieminių kviečių sėją rudenį, javų pasėlių derlingumas gali padidėti apie 20 proc.“, – teigia žemės ūkio ekspertas.

AB „Linas Agro“ informacija